Dirbtinis intelektas jau pirmauja atleidimų sąrašuose – ką rodo naujausi JAV darbo rinkos duomenys

Ilgą laiką ginčas apie tai, ar dirbtinis intelektas atima darbus, buvo daugiau teorinis nei paremtas skaičiais. 2026-ųjų vasarą tai keičiasi. Naujausi JAV darbo rinkos duomenys pirmą kartą aiškiai rodo tendenciją, kurios anksčiau nebuvo galima taip tvirtai pamatuoti: dirbtinis intelektas tapo dažniausiai įvardijama masinių atleidimų priežastimi, o didžiausią smūgį jaučia pradinio lygio, rutininis žinių darbas.

Personalo bendrovės „Challenger, Gray & Christmas“ birželio ataskaitoje – kuri tradiciškai laikoma vienu jautriausių atleidimų barometrų – AI buvo nurodytas kaip 14 029 darbo vietų netekimo priežastis. Tai sudaro net 31 % visų birželio mėnesio skelbtų atleidimų. Nuo metų pradžios tokių, tiesiogiai AI priskirtų, atleidimų susikaupė apie 101 700 – maždaug 23 % visų 2026 metų atleidimų.

Perspektyva dar ryškesnė ilgesniu žvilgsniu. Nuo 2023-ųjų, kai „Challenger“ pradėjo AI sekti kaip atskirą atleidimų priežastį, jis buvo įvardytas apie 173 tūkst. darbo vietų netekimų – ir daugiau nei pusė šio trejų metų skaičiaus tenka vien pirmajam 2026-ųjų pusmečiui. Kitaip tariant, tempas ne mažėja, o smarkiai spartėja.

Ne tik atleidimai – lėtėja ir įdarbinimas

Skaičiai skamba dar rimčiau kartu su bendra įdarbinimo statistika. Birželio JAV darbo rinkos ataskaita nuvylė: privatus sektorius sukūrė apie 98 tūkst. naujų darbo vietų – gerokai mažiau nei prognozuoti ~118 tūkst. Nedarbo lygis palengva kyla link 4,4 %. Didžioji dalis prieaugio susitelkė švietimo ir sveikatos paslaugose, o technologijų bei finansų sektoriai, priešingai, netenka darbuotojų.

Būtent čia slypi esmė. Atleidimai patys savaime nėra naujiena – naujiena yra tai, kad naujos pozicijos, kurios anksčiau sugerdavo atleistuosius, nebeatsiranda tokiu pačiu tempu. Kai įmonė dalį rutininio darbo perduoda AI, ji dažnai nebeatidaro naujos pozicijos vietoje išėjusio žmogaus. Tai „tylusis“ poveikis, kurio nerodo antraštės apie masinius atleidimus, bet kuris ilgainiui gali būti reikšmingesnis.

Labiausiai kenčia pradinio lygio pozicijos

Visi rodikliai kartojasi vienoje vietoje: labiausiai spaudžiamos pradinio lygio, junior pozicijos. Klientų aptarnavimo atstovai, bankų operatoriai, draudimo pretenzijų administratoriai, jaunesnieji programuotojai – tai darbai, kuriuose užduotys aiškios, pasikartojančios ir gerai formalizuotos, o būtent tokias AI perima pirmiausia.

Technologijų sektorius čia išsiskiria: nuo metų pradžios jame paskelbta apie 139 tūkst. atleidimų – 83 % daugiau nei prieš metus. „Forbes“ duomenimis, vien „Oracle“ 2026-aisiais sumažino apie 21 tūkst. etatų, o AI buvo dažniausiai minima priežastis. Finansų srityje biuro ir administracinės pareigybės sudaro apie ketvirtadalį visų sektoriaus darbo vietų – ir būtent joms prognozuojamas ryškiausias mažėjimas.

Susiformuoja tai, ką ekonomistai vadina dviejų greičių darbo rinka: patyrusių, AI įrankius mokančių valdyti specialistų paklausa auga, o klasikinės „įėjimo“ pozicijos, per kurias jaunimas tradiciškai patekdavo į profesiją, traukiasi. Tai kelia ilgalaikį klausimą – jei nebeliks junior pakopos, iš kur ateis rytojaus seniorai?

Ekspertai: technologija veikia kitaip nei ankstesnės

„Challenger“ vadovas Johnas Challengeris situaciją apibendrino tiesiai: „Tai tikrai daro poveikį čia ir dabar taip, kaip jokia ankstesnė technologija.“ Skirtumas nuo ankstesnių automatizacijos bangų – kad AI taikosi ne į fizinį, o į protinį, biuro darbą, kurį iki šiol laikėme gana saugiu nuo automatizacijos.

„Barclays“ ekonomistė Pooja Sriram atkreipia dėmesį į niuansą: dalis šio efekto gali būti tikras „našumas, pakeičiantis darbuotojus“, o ne tik paprastas kaštų karpymas. Skirtumas svarbus – jei įmonės iš tiesų padaro daugiau su mažiau žmonių, tai keičia visą darbo jėgos poreikio logiką, o ne tik trumpalaikius biudžetus.

Vienas atsargesnių balsų – Nobelio premijos laureatas ir „giliojo mokymosi“ pradininkas Geoffrey Hintonas. Jo vertinimu, masinių atleidimų banga dar tik prasideda, bet pradinio lygio galimybės jau realiai mažėja. Tai svarbus priminimas: dabartiniai skaičiai gali būti tik tendencijos pradžia, o ne pikas.

Ką tai reiškia Lietuvos verslui

JAV skaičiai nėra tiesiogiai perkeliami į Lietuvą – mūsų darbo rinka mažesnė, o AI diegimo tempas kol kas lėtesnis. Bet kryptis universali, ir keli praktiniai signalai lietuviškam verslui akivaizdūs.

Pirma, sritys, kurios JAV traukiasi pirmiausia – klientų aptarnavimas, pirminis dokumentų ir ataskaitų rengimas, paprastas kodas, duomenų suvedimas – Lietuvoje sudaro reikšmingą dalį paslaugų ir BPO (verslo procesų perdavimo) sektoriaus. Būtent šioms funkcijoms AI įrankiai jau šiandien pasiekiami ir prieinamos kainos.

Antra, pokytis nebūtinai reiškia mažiau žmonių – dažniau jis reiškia kitokį žmonių poreikį. Darbuotojas, mokantis efektyviai naudotis AI, tampa vertingesnis nei tas, kuris atlieka tik rutiną. Lietuvos įmonėms tai reiškia, kad investicija į darbuotojų AI įgūdžius šiandien yra ne „gražus priedas“, o konkurencinė būtinybė.

Trečia, junior pozicijų klausimas aktualus ir mums. Jei įmonės nustos samdyti pradedančiuosius, nes „AI padaro pigiau“, po kelerių metų pritrūks patyrusių specialistų. Toliaregiškos organizacijos jau dabar galvoja ne apie tai, kaip pakeisti junior žmones AI, o kaip duoti jiems AI kaip įrankį ir taip greičiau užauginti į vertingesnes pozicijas.

Bendra išvada paprasta, bet nepatogi: kalbos apie AI poveikį darbo rinkai nustojo būti prognozėmis ir tapo statistika. Klausimas verslui jau nebe „ar tai palies mus“, o „ar spėsime prisitaikyti anksčiau nei konkurentai“.