JAV vyriausybė grąžino „Anthropic“ „Mythos 5“ – bet tik 100 patikimų organizacijų

Po beveik dviejų savaičių aklavietės JAV vyriausybė leido „Anthropic“ vėl įjungti vieną galingiausių savo dirbtinio intelekto modelių – „Claude Mythos 5“. Tačiau tai – ne paprastas draudimo panaikinimas: modelį galės naudoti tik daugiau nei 100 konkrečiai įvardytų JAV įmonių ir vyriausybės agentūrų. Sprendimas svarbus ne dėl vieno modelio, o dėl precedento – pirmą kartą taip aiškiai matome, kaip nacionalinė vyriausybė tampa tiesioginiu „vartų sargu“ sprendžiant, kas iš viso turi teisę naudoti pažangiausią komercinį AI.

Kas pasikeitė birželio 26 d.

JAV prekybos sekretorius Howardas Lutnickas laiške „Anthropic“ bendraįkūrėjui Tomui Brownui parašė: „Nustačiau, kad yra įdiegtos tinkamos apsaugos priemonės, leidžiančios tam tikriems patikimiems partneriams pasiekti „Claude Mythos 5“ modelį.“ Pagal naują tvarką licencija nebereikalinga organizacijoms, įtrauktoms į atskirą priedo sąrašą – jų daugiau nei 100, daugiausia nukreiptų į tas, kurios „eksploatuoja ir gina kritinę infrastruktūrą“.

„Anthropic“ patvirtino, kad „šioms organizacijoms prieigą atkuriame greitai ir toliau dirbame su vyriausybe, kad ją išplėstume“. Bendrovė taip pat įsipareigojo su JAV vyriausybe derinti „protokolus, standartus ir modelių išleidimus“ – tai reiškia, kad būsimi galingiausių modelių paleidimai vyks glaudžiai koordinuojant su valstybe.

Kodėl modelis iš viso buvo išjungtas

Istorija prasidėjo birželio 12 d. apie 17:21 (Vašingtono laiku), kai „Anthropic“ gavo eksporto kontrolės direktyvą, paremtą nacionalinio saugumo įgaliojimais, ir tą patį vakarą išjungė „Claude Fable 5“ bei „Claude Mythos 5“ visiems klientams visame pasaulyje. Tai – itin retas atvejis, kai jau veikiantis, milijonams prieinamas komercinis AI produktas dingsta per kelias valandas.

Priežastis – saugumo spragos. Vyriausybė sužinojo apie metodą, leidžiantį apeiti („jailbreak‘inti“) „Fable 5“ apsaugas. Nepriklausomas kibernetinio saugumo ekspertas, vertinęs trečiosios šalies tyrimą, paaiškino, kad tyrėjai paėmė atvirojo kodo programą su jau žinomomis spragomis ir paprašė „Fable“ bei kitų „Anthropic“ modelių ją „pataisyti“. Iš pradžių modelis atsisakė, tačiau rankiniu, kelių žingsnių būdu apribojimą pavyko apeiti. Prie nerimo prisidėjo ir tai, kad, „Semafor“ duomenimis, „Mythos“ buvo suteiktas partneriams su ryšiais Kinijoje – tarp jų esą Pietų Korėjos telekomunikacijų operatoriui. Apie galimą piktnaudžiavimą perspėjo ir „Amazon“ bei kitos bendrovės.

„Anthropic“ su tokiu vertinimu nesutiko. Bendrovė skyrė „universalų“ ir „neuniversalų“ apėjimą – t. y. gebėjimą plačiai pralaužti apsaugas nuo siauro, specifinio triuko. Anot „Anthropic“, jei vieno siauro apėjimo radimas taptų pagrindu atšaukti komercinį modelį, kuriuo naudojasi šimtai milijonų žmonių, ir tokia kartelė būtų taikoma visai pramonei, tai praktiškai sustabdytų bet kokių naujų pažangiausių modelių paleidimą.

Precedentas: vyriausybė kaip AI „vartų sargas“

Svarbiausia šioje istorijoje – ne techninė spraga, o naujas valdymo modelis. Iki šiol diskutavome apie tai, kaip reguliuoti AI (ES AI aktas, savanoriški saugumo įsipareigojimai). Dabar JAV parodė konkretesnį svertą: valstybė vardiniame priede nusprendžia, kas apskritai gauna prieigą prie konkretaus pažangaus modelio. Vienu parašu prieiga buvo išjungta visam pasauliui, kitu – grąžinta tik 100 atrinktų organizacijų.

Ypač iškalbinga viena detalė: leidimas aiškiai apima ir ne JAV piliečius darbuotojus patvirtintose organizacijose – įskaitant pačios „Anthropic“ ne amerikiečius darbuotojus, kuriems prieiga anksčiau buvo uždrausta. Kitaip tariant, prieiga prie modelio dabar priklauso ne tik nuo to, kuriai įmonei dirbi, bet ir nuo darbuotojo pilietybės bei valstybės patvirtinimo. „Fable 5“ kol kas liko neįjungtas, o ką tai reiškia kitų šalių vyriausybėms ir paprastiems vartotojams – oficialiai nepasakyta.

Ką tai reiškia Lietuvos ir Europos verslui

Pirma – tai aiškus signalas apie tiekimo riziką. Jei kuriate produktą ant vieno JAV pažangaus modelio, jūsų paslauga gali būti išjungta ne dėl jūsų klaidos, o dėl geopolitikos – ir tai gali įvykti per kelias valandas, kaip nutiko birželio 12 d. Tai stiprus argumentas turėti atsarginį planą: galimybę persijungti tarp kelių tiekėjų, o kritiniams procesams – svarstyti atvirų svorių ar savarankiškai talpinamus modelius.

Antra – prieigos klausimas Europai lieka atviras. Naujasis priedo sąrašas yra JAV institucijų sąrašas; ar ir kada „Mythos 5“ klasės modeliai bus oficialiai prieinami Lietuvos ar ES įmonėms, neaišku. Tai dar viena priežastis, kodėl ES juda link savo suverenių modelių (pvz., neseniai pristatyto „EUROPA“ konsorciumo daugiakalbio atviro modelio) – kad prieiga prie strateginės technologijos nepriklausytų vien nuo kitos valstybės administracijos sprendimo.

Trečia – įdomi įtampa tarp saugumo ir prieinamumo. Tas pats faktas, kad „Mythos 5“ vadinamas „stipriausiu kibernetinio saugumo modeliu“, jį daro ir vertingu gynybai, ir pavojingu netinkamose rankose. Ši byla rodo, kokia plona riba skiria „saugumo tyrimą“ nuo „nacionalinio saugumo incidento“ – ir kad pažangiausi AI modeliai vis labiau traktuojami kaip dvejopo naudojimo technologijos, panašiai kaip eksportuojami lustai ar šifravimo įrankiai.

Lietuvos IT ir saugumo komandoms praktinė išvada paprasta: pažangus AI nustoja būti tiesiog „dar viena API“. Jo prieinamumas, kaina ir net tai, kas juo gali naudotis, vis dažniau bus politinio sprendimo, o ne tik komercinės sutarties klausimas.