JT pradeda pirmąjį pasaulinį dialogą dėl dirbtinio intelekto valdymo

Liepos 6–7 dienomis Ženevoje, „Palexpo“ kongresų centre, startuoja pirmasis Jungtinių Tautų Pasaulinis dirbtinio intelekto valdymo dialogas (angl. Global Dialogue on AI Governance) – nauja platforma, kurioje visų šalių vyriausybės ir suinteresuotos pusės pirmą kartą kartu prie vieno stalo derina tarptautines DI reguliavimo taisykles. Renginiui bendrai pirmininkauja Estija ir Salvadoras, o tai suteikia jam aiškų Baltijos ir besivystančių šalių balsų susikirtimo kampą.

Dialogas nėra atsitiktinis vienkartinis susitikimas. Jis kyla iš 2024 metų Ateities aukščiausiojo lygio susitikimo priimto Pasaulinio skaitmeninio susitarimo (rezoliucija A/RES/79/1) ir formaliai įsteigtas JT Generalinės Asamblėjos rezoliucija A/RES/79/325. Tai reiškia, kad už jo stovi visų 193 JT narių sutarimas – retas dalykas tokioje politiškai jautrioje srityje kaip DI.

Kas tiksliai vyksta Ženevoje

Pirmoji dviejų dienų sesija apima aukšto lygio segmentą, temines diskusijas ir šalutinius renginius. Ją tiesiogiai transliuoja „UN WebTV“. Renginį atidaro JT generalinis sekretorius António Guterresas, dalyvauja specialusis pasiuntinys skaitmeninėms ir naujoms technologijoms Amandeepas Singhas Gillas, Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos (ITU) generalinė sekretorė Doreen Bogdan-Martin bei UNESCO generalinis direktorius Khaledas El-Enany.

Dialogo sekretoriatą bendrai tvarko ITU, UNESCO, JT Skaitmeninių ir naujų technologijų biuras (ODET) bei generalinio sekretoriaus vykdomoji tarnyba. Renginys vyksta ne izoliuotai: tuo pačiu metu Ženevoje vyksta WSIS forumas 2026 (liepos 6–10 d.) ir ITU „AI for Good“ aukščiausiojo lygio susitikimas (liepos 7–10 d.). Viena žiniasklaidos akreditacija galioja visiems trims renginiams – organizatoriai sąmoningai sutelkė kritinę masę į vieną savaitę.

Trys renginiai vienoje savaitėje

Dialogo negalima suprasti atskirai nuo aplinkos, kurioje jis vyksta. Ta pati liepos pradžios savaitė Ženevoje sutelkia tris skirtingus, bet persidengiančius įvykius. WSIS forumas – tai ilgametė JT platforma dėl informacinės visuomenės ir skaitmeninės plėtros. „AI for Good“ aukščiausiojo lygio susitikimas, kurį rengia ITU, sutelktas į praktinius DI pritaikymus darniam vystymuisi – nuo sveikatos iki klimato. O naujasis valdymo dialogas pridedamas kaip politinis-diplomatinis sluoksnis, sujungiantis technologiją, plėtrą ir taisykles į vieną pokalbį.

Tai, kad organizatoriai suvedė šiuos renginius į vieną savaitę ir vieną akreditaciją, nėra logistinė smulkmena. Taip sukuriama kritinė vyriausybių, technologijų įmonių, akademikų ir pilietinės visuomenės masė vienoje vietoje – būtent tokia aplinka, kurioje neformalūs pokalbiai koridoriuose dažnai svarbesni už oficialius pareiškimus salėje.

Kodėl svarbu, kad pirmininkauja Estija

Bendrapirmininkiai – Estijos nuolatinis atstovas prie JT Reinas Tammsaaras ir Salvadoro atstovė Egriselda López. Estijos vaidmuo Lietuvai nėra abstraktus: tai kaimyninė Baltijos šalis, viena skaitmeniškai pažangiausių valstybių pasaulyje, sėdanti prie stalo, kur bus nustatomi principai, vėliau persiliejantys į ES ir nacionalinį reguliavimą.

Tammsaaras pabrėžia optimistinę liniją: pasak jo, DI gali tapti „didžiuoju lygintoju“, padedančiu ekonomikos plėtrai ir konkurencingumui. López primena kitą realybės pusę: „DI atskirtis yra reali. Vienos šalys turi stiprią infrastruktūrą, kitos grumiasi net su ryšiu.“ Būtent šios dvi perspektyvos – technologinės galimybės ir prieigos nelygybė – ir yra dialogo įtampos ašis.

Keturios teminės kryptys

Diskusijos struktūruotos į keturis teminius blokus, kurie neblogai atspindi ir tai, su kuo netrukus susidurs Lietuvos įmonės:

• Poveikis visuomenei – socialiniai, ekonominiai, etiniai, kultūriniai, kalbiniai ir techniniai DI padariniai.
• Gebėjimų stiprinimas – prieiga prie DI, skaitmeninių pagrindų ir įgūdžių, kad besivystančios šalys neatsiliktų.
• Saugus ir patikimas DI – saugumo, patikimumo ir tarpusavyje suderinamų (interoperabilių) reguliavimo požiūrių paieška.
• Žmogaus teisės – skaidrumas, atskaitomybė ir žmogaus priežiūra sprendimuose, kuriuos priima algoritmai.

Nepriklausoma mokslinė DI grupė

Dialogą maitina ir šviežias faktinis pagrindas. Liepos 1 dieną Nepriklausoma tarptautinė mokslinė DI grupė – 40 ekspertų iš visų pasaulio regionų – paskelbė savo pirminę ataskaitą. Ji per dialogą pristatoma kaip bendra faktų bazė, kad valstybės ginčytųsi ne dėl to, „kas vyksta“, o dėl to, „ką su tuo daryti“. Filipinų žurnalistė ir Nobelio premijos laureatė Maria Ressa šią logiką apibendrino trumpai: „Pasaulis negali valdyti to, ko nesupranta.“

Tai pirmoji sesija, bet ne paskutinė. Antroji numatyta 2027 metų gegužę Niujorke – ženklas, kad JT DI valdymą traktuoja kaip tęstinį procesą, o ne vienkartinį pareiškimą.

DI atskirtis – ne tik turtingų šalių klausimas

Viena esminių dialogo prielaidų – kad DI valdymas negali būti rašomas vien technologiškai pažangiausių valstybių. Deklaruojamas tikslas paprastas, bet ambicingas: kad valdysena atspindėtų visų šalių, o ne tik lyderių prioritetus, ir kad DI nauda būtų dalijama visiems. Praktikoje tai reiškia bandymą užkirsti kelią scenarijui, kuriame kelios valstybės ir korporacijos nustato taisykles, o likęs pasaulis jas tiesiog perima.

Lietuvai, kaip mažai, bet skaitmeniškai atvirai ekonomikai, toks daugiašalis požiūris naudingas: bendros, interoperabilios taisyklės mažina kaštus įmonėms, dirbančioms keliose rinkose, ir sumažina riziką, kad teks derintis prie kelių nesuderinamų nacionalinių režimų. Susiskaldęs reguliavimas – brangiausias variantas būtent mažoms valstybėms.

Ką tai reiškia Lietuvos verslui

Kol kas dialogas negamina privalomų taisyklių – tai forumas, o ne teisėkūros organas. Tačiau būtent tokiuose forumuose gimsta bendri principai, kurie paskui virsta ES teisės aktais ir standartais. Lietuvos įmonei, kuriančiai su DI ar diegiančiai jį procesuose, verta stebėti tris dalykus: kokie „saugaus ir patikimo DI“ reikalavimai formuojami, kaip apibrėžiama žmogaus priežiūra ir ar bus judama link interoperabilių, o ne susiskaldžiusių nacionalinių režimų.

Praktiškai tai reiškia, kad DI valdysenos (angl. governance) klausimai – kas atsako už modelio sprendimus, kaip dokumentuojami duomenys, kaip užtikrinamas skaidrumas – tampa ne „gražiu priedu“, o būsimo reguliavimo branduoliu. Kuo anksčiau įmonė šiuos procesus susitvarko, tuo mažiau skausmo bus, kai principai iš Ženevos salės pasieks realias taisykles.

DUK

Kas yra Pasaulinis DI valdymo dialogas?

Tai JT įsteigta platforma, kurioje vyriausybės ir suinteresuotos pusės derina tarptautinį bendradarbiavimą DI valdymo srityje. Pirmoji sesija vyksta 2026 m. liepos 6–7 d. Ženevoje, „Palexpo“ centre.

Kodėl renginiui pirmininkauja Estija ir Salvadoras?

Bendrapirmininkiai atspindi dvi puses: skaitmeniškai pažangią Estiją ir prieigos iššūkius keliančią Salvadorą. Estijos dalyvavimas Lietuvai svarbus dėl artimo Baltijos ir ES konteksto.

Ar dialogas priima privalomas taisykles?

Ne. Tai diskusijų ir bendradarbiavimo forumas, o ne teisėkūros organas. Vis dėlto jame formuojami principai vėliau dažnai virsta ES teisės aktais ir tarptautiniais standartais.

Kada vyks kita sesija?

Antroji Pasaulinio DI valdymo dialogo sesija numatyta 2027 metų gegužę Niujorke.