Kinija uždaro AI kompanionus: „Doubao“ ir „Qwen“ naikina emocinius agentus prieš liepos 15-osios įstatymą

Nuo liepos 15 d. Kinijoje įsigalioja pirmasis pasaulyje specialiai antropomorfiniam dirbtiniam intelektui skirtas įstatymas — Laikinosios antropomorfinių AI sąveikos paslaugų administravimo priemonės. Dvi didžiausios šalies AI programėlės į jį atsakė ne kosmetiniu pritaikymu, o radikaliai: „ByteDance" priklausantis „Doubao" ir „Alibaba" valdomas „Qwen" tiesiog išjungia savo populiariausius vartotojų kuriamus emocinius pokalbių agentus. Tai retas atvejis, kai reguliacija ne pakoreguoja produktą, o priverčia jį panaikinti — ir signalas visiems, kas AI kompanionus laiko savaime suprantama ateitimi.

Kas konkrečiai vyksta

„ByteDance" pranešė „Doubao" naudotojams, kad nuo liepos 15 d. nebeliks galimybės kurti individualius AI agentus, o jau sukurti nustos veikti. Pereinamuoju laikotarpiu žmonės dar galės peržiūrėti savo agentų nustatymus ir pokalbių istoriją, tačiau bendrovė ragina turinį išsisaugoti patiems — ekrano nuotraukomis ar teksto eksportu. Prieiga prie duomenų užsidaro spalio 15 d.; po to, pagal privatumo politiką, informacija nebebus pasiekiama ar atkuriama programėlėje.

„Alibaba" „Qwen" (buvęs „Qianwen") žmogų imituojančius interaktyvius agentus žada išjungti dar anksčiau — liepos 10 d., o platesnes funkcijas apriboti iki liepos 15-osios. Trečiasis milžinas „Tencent" panašią „Yuanbao" funkciją tyliai pašalino dar birželį. Kalbame ne apie nišinius produktus: „Doubao" 2025 m. gruodį turėjo apie 163 mln. aktyvių naudotojų per mėnesį, o „Qwen" programėlė — daugiau nei 100 mln.

Ką iš tikrųjų draudžia įstatymas

Priemones dar 2026 m. balandį kartu paskelbė penkios institucijos: Kinijos kibernetinės erdvės administracija (CAC), Nacionalinė vystymo ir reformų komisija, Pramonės ir informacinių technologijų ministerija (MIIT), Viešojo saugumo ministerija ir Rinkos priežiūros administracija. Taikinys — paslaugos, imituojančios žmogaus asmenybės bruožus ilgalaikei emocinei sąveikai.

Esminis dalykas — Pekinas brėžia aiškią ribą tarp dviejų AI agentų tipų. Kompanionai, kurti emociniam ryšiui, yra griežtai ribojami: iš jų reikalaujama antipriklausomybės mechanizmų ir nepilnamečių tapatybės bei amžiaus patikros. O produktyvumo agentai — klientų aptarnavimo botai, klausimų–atsakymų sistemos, darbo asistentai, mokymosi įrankiai — lieka leidžiami, jei vengia emocinio įsitraukimo. Birželį papildomai išleisti nacionaliniai standartai apibrėžė agentų tapatybę, jų aptinkamumą, sąveiką ir įrankių naudojimą.

Reguliuotojai vardija rizikas, kurias nori suvaldyti: ekstremistinį turinį, privatumo pažeidimus, žalą psichikos sveikatai, priklausomybę ir vadinamąjį „kognityvinį pasidavimą" bei duomenų nusiurbimą per kvazi-socialinius ryšius su mašina. „Dabartiniai agentai dar nėra subrendę", — komentavo MIIT ekspertų komiteto narys Pan Helin, pabrėždamas, kad politika teikia pirmenybę „saugumui, praktinei naudai ir standartizacijai".

Kodėl išjungti, o ne pritaikyti

Įdomiausias sprendimo aspektas — techninis ir strateginis. „ByteDance" pasirinkimas panaikinti agentus, o ne perdaryti esamą architektūrą, rodo, kad funkciją lengviau perstatyti iš naujo — atskirame produkte su nauja atitikties logika — nei lopyti seną. Neatsitiktinai „Doubao" pranešimas naudotojus nukreipia į „Maoxiang" — kitą tos pačios „ByteDance" programėlę, kurioje agentus esą galima kurti iš naujo ir tęsti pokalbius.

Tai pamoka apie tikrąją antropomorfinio AI kainą. Emocinis kompanionas nėra tik dar vienas pokalbių langas — tai nuolatinė atmintis, vartotojo profilis ir ilgalaikis „santykis", kurį reguliacija dabar traktuoja kaip padidintos rizikos kategoriją. Kai atitikties reikalavimai keičiasi, būtent šis „santykio" sluoksnis tampa sunkiausiai suderinamas su taisyklėmis. Naudotojų reakcija tai tik patvirtino: dalis jų viešai apgailestavo netekę ilgai kurto emocinio palaikymo, kurio pokalbių istorijos net nėra paprasta išsaugoti.

Ką tai keičia rinkai — ir kodėl svarbu Europai

Kinija tapo pirmąja didžiąja jurisdikcija, kuri emocinius AI kompanionus reguliuoja atskirai nuo „darbinio" AI. Tai ne tik vidaus reikalas: sprendimai, priimti valdant šimtus milijonų naudotojų, formuoja visos industrijos numatytuosius nustatymus — nuo to, kaip projektuojama AI atmintis, iki to, kaip tikrinamas naudotojo amžius. Riba „produktyvumas leidžiamas, emocinis ryšys — ribojamas" gali tapti šablonu ir kitiems reguliuotojams.

Europai tai artima tema. ES AI aktas jau reikalauja skaidrumo, kai bendraujama su dirbtiniu intelektu, o emocinių kompanionų programėlės (nuo „Character.AI" iki „Replika" tipo produktų) čia auga tokioje pat pilkojoje zonoje — psichikos sveikatos, nepilnamečių apsaugos ir duomenų rinkimo klausimai identiški. Lietuvos ir Europos verslui, kuriančiam AI produktus, kinų precedentas duoda praktišką signalą: emocinis, „žmogiškas" AI sluoksnis yra reguliacinė rizika, kurią verta įvertinti dar architektūros stadijoje, o ne po to, kai teks skubiai išjungti veikiančią funkciją.

Bendra kryptis aiški. Po pradinio entuziazmo dėl „AI draugų" ateina antroji banga — reguliacija, kuri skiria naudingą asistentą nuo emociškai įtraukiančio kompaniono. Kinija čia žengė pirma ir griežtai. Klausimas nebe „ar", o „kada ir kaip" panašias ribas brėš likęs pasaulis.