Monako Glass: išmanieji akiniai, kuriuose veikia Claude Code

Programuoti einant gatve ar sėdint kavinėje – be nešiojamo kompiuterio, tik su akiniais ant nosies. Būtent tokią viziją birželio pradžioje pristatė kinų startuolis „Monako“. Jo gaminys „Monako Glass“ – vos 48 gramų sveriantys išmanieji akiniai su atskira „Linux“ operacine sistema ir permatomu waveguide ekranu, kuriame tiesiai prieš akis galima paleisti dirbtinio intelekto kodavimo agentus, tokius kaip „Claude Code“ ir „Codex“.

Kūrėja, prisistatanti vardu Candy (socialiniuose tinkluose – @candyyueliu), savo gaminį vadina „pirmuoju pasaulyje nešiojamu „Linux“ kompiuteriu akinių pavidalu“. Skamba kaip mokslinė fantastika, tačiau už 19 USD jau galima rezervuoti vietą, o ankstyvosios kainos suma siekia 399 USD.

Kas tas „Monako Glass“ ir kuo jis kitoks

Daugumai išmaniųjų akinių – nuo „Meta Ray-Ban“ iki įvairių AR prototipų – akiniai tėra telefono priedas: jie rodo pranešimus, fotografuoja ar perduoda balso komandas išmaniajam asistentui. „Monako“ eina kitu keliu ir bando paversti pačius akinius savarankišku kompiuteriu, skirtu kūrėjams, tyrėjams ir dirbtinio intelekto entuziastams.

Techninės savybės, kurias nurodo gamintojas:

• Svoris: 48 gramai – maždaug tiek, kiek sveria įprasti akiniai.
• Ekranas: waveguide tipo permatomas ekranas, projektuojantis vaizdą tiesiai į regėjimo lauką.
• Procesorius: ARM „Cortex-A7“ klasės lustas.
• Operacinė sistema: „MonoOS“ – „Linux“ pagrindu (naudojamas „Buildroot“) sukurta sistema.
• Baterija: 300 mAh elementas, įmontuotas viename akinių kojelės gale; elektronika – kitoje kojelėje.
• Papildomai: kamera, garsiakalbiai ir parama dioptriniams lęšiams.

„Linux“ ant nosies: „MonoOS“ ir programėlės iš oro

Įdomiausia „Monako Glass“ dalis – ne pati aparatūra, o programinė įranga. „MonoOS“ naudoja vadinamąjį Lua programų sluoksnį ir integruotą „Rive“ animacijų variklį. Tai reiškia, kad visos sistemos programėlės yra labai lengvos – joms reikia vos 200–500 kilobaitų atminties.

Kodėl tai svarbu? Pagal gamintojo idėją, dirbtinio intelekto agentas gali sukurti naują „Lua“ programėlę tiesiog veikimo metu, be jokio kompiliavimo. Kitaip tariant, balsu paprašai akinių sukurti įrankį, o jie jį sugeneruoja ir paleidžia čia pat. Gamintojas pabrėžia, kad sistema visiškai atvira: vartotojas gali ištrinti gamyklines programas ir visą kodą pakeisti savuoju.

Be coding agentų „Claude Code“ ir „Codex“, „Monako“ rinkodaroje mini ir jungtis su tokiomis profesionaliomis programomis kaip „Unreal Engine“, „Blender“ ir „After Effects“ – t. y. taikosi ne tik į programuotojus, bet ir į 3D bei vaizdo kūrėjus.

Daugiau nei kodas: kasdienis dirbtinio intelekto asistentas

Nors antraštėse skamba būtent „Claude Code“, gamintojas pateikia ir platesnį funkcijų sąrašą. „Monako Glass“ derina vietinį (įrenginyje veikiantį) ir debesų dirbtinį intelektą, todėl dalis užduočių gali būti apdorojama be interneto, o sudėtingesnės – persiunčiamos į debesį.

Be coding agentų, gamintojas mini balso asistentą, objektų atpažinimą per kamerą ir vadinamąsias hiperpersonalizuotas, dirbtinio intelekto sugeneruotas programėles. Pastaroji idėja gerai dera su lengvu „Lua“ sluoksniu: vietoj to, kad parsisiųstum programą iš parduotuvės, agentas susikuria ją pagal konkretų tavo poreikį. Garsui naudojami kaulinės laidos garsiakalbiai, o lęšius galima pritaikyti pagal dioptrijas.

Valdymas: balsas, gestai ir mikrofonas ant nosies

Kadangi klaviatūros nėra, „Monako“ daug dėmesio skiria įvesties būdams. Pirmasis – balsas, antrasis – gestai.

Vision Engine gestai

Įmontuota kamera maitina sistemą, pavadintą Vision Engine. Ji atpažįsta rankų ir pirštų judesius bei paverčia juos komandomis: pakėlus ranką atidaroma programa, o suspaudus pirštus ar braukiant – slenkamas turinys. Tai leidžia valdyti sąsają nepaliečiant paties įrenginio.

Kaulinės laidos mikrofonas

Ko gero, originaliausias sprendimas – mikrofonas, įtaisytas akinių tiltelyje ant nosies. Jis fiksuoja vibracijas iš nosies kaulo, todėl gali atskirti vartotojo komandas nuo aplinkos triukšmo net garsioje vietoje. Tokia kaulinės laidos technologija turėtų padėti diktuoti komandas net judrioje gatvėje ar kavinėje.

Kaina, prieinamumas ir ko dar nežinome

„Monako Glass“ kol kas yra priešgamybinėje stadijoje. Rezervacija kainuoja 19 USD, ankstyviesiems pirkėjams skelbiama 399 USD kaina, o pristatymas į rinką žadamas maždaug rugpjūtį.

Vis dėlto verta išlaikyti sveiką skepticizmą. Gamintojas iki galo neatskleidžia kai kurių esminių dalykų – tikslios atminties ir saugyklos talpos, palaikomų regionų ir, svarbiausia, realios baterijos veikimo trukmės. Būtent baterija lems, ar tokie akiniai tiks ilgesniam darbui, ar tik trumpoms užklausoms. Daugelis pademonstruotų galimybių kol kas yra pažadai, kuriuos dar reikės patvirtinti praktiniais bandymais.

Atsargumo verta ir dėl kitos priežasties – patirties. Lengvi akiniai su vienu ARM „Cortex-A7“ lustu ir 300 mAh baterija fiziškai negali prilygti nešiojamam kompiuteriui, todėl tikėtina, kad sunkųjį darbą atliks debesyje veikiantys agentai, o akiniai liks „langu“ į juos. Tai reiškia priklausomybę nuo interneto ryšio ir, ko gero, papildomas išlaidas pačioms AI paslaugoms – „Claude Code“ ar „Codex“ prenumeratos į 399 USD kainą neįeina. Galiausiai akiniuose įmontuota kamera kelia ir privatumo klausimų: nuolat ant veido nešiojamas vaizdo įrašymo įrenginys aplinkiniams ne visada akivaizdus.

Ką tai reiškia kūrėjams ir Lietuvos verslui

Net jei „Monako Glass“ ir nepataikytų į masinę rinką, jis gerai iliustruoja platesnę tendenciją: dirbtinio intelekto kodavimo agentai iš naršyklės skirtuko ar terminalo keliasi į naujus įrenginius. „Vibe coding“ – kai užduotis aprašoma natūralia kalba, o kodą rašo agentas – tampa pakankamai brandus, kad telpa net į akinius su 300 mAh baterija.

Lietuvos programinės įrangos studijoms ir startuoliams tai signalas, kad sąsajos su klientais ir įrankiais nebebūtinai gyvena ekrane. Trumpuoju laikotarpiu praktiškiausia ne pirkti egzotišką aparatūrą, o investuoti į gebėjimą dirbti su AI agentais – nesvarbu, ar jie veiks kompiuteryje, telefone, ar kada nors ant nosies.

Verta atkreipti dėmesį ir į tai, iš kur ateina tokie sprendimai. Kelerius pastaruosius metus dėmesį AR akinių srityje traukė didžiosios JAV kompanijos, tačiau „Monako Glass“ – kinų startuolio darbas, sukurtas aplink atviro kodo „Linux“ ir vakarietiškus AI agentus. Tai dar vienas ženklas, kad inovacijos vyksta lygiagrečiai keliuose pasaulio kampuose, o nedidelė komanda su aiškia idėja gali greitai pademonstruoti tai, ko dar nedrįsta paleisti didieji žaidėjai. Lietuvos kontekste tai padrąsina: norint išsiskirti, svarbiau yra drąsi koncepcija ir greitis nei didžiulis biudžetas.

DUK

Kas yra „Monako Glass“?

Tai kinų startuolio „Monako“ sukurti 48 gramų išmanieji akiniai su atskira „Linux“ pagrindo operacine sistema „MonoOS“ ir waveguide ekranu. Jie pristatyti 2026 m. birželio pradžioje.

Ar tikrai akiniuose veikia „Claude Code“?

Pagal gamintoją – taip. „Monako Glass“ skirti paleisti dirbtinio intelekto kodavimo agentus, tarp jų „Claude Code“ ir „Codex“, tiesiai akinių ekrane. Tai reklamuojama kaip pagrindinė įrenginio funkcija, tačiau nepriklausomų bandymų kol kas nėra.

Kiek kainuoja ir kada bus galima nusipirkti?

Rezervacija kainuoja 19 USD, ankstyvoji kaina – 399 USD. Pristatymas į rinką žadamas maždaug rugpjūtį, tačiau įrenginys vis dar yra priešgamybinėje stadijoje.

Kaip valdomi akiniai be klaviatūros?

Balsu ir gestais. Komandos diktuojamos per kaulinės laidos mikrofoną ant nosies, atskiriantį balsą nuo triukšmo, o rankų judesius atpažįsta kamera ir sistema „Vision Engine“.