OpenAI siūlo JAV vyriausybei 5 % akcijų: precedento neturintis valstybės ir DI milžinių suartėjimas

OpenAI pradėjo derybas, kurios kelerius metus būtų atrodžiusios neįsivaizduojamos: bendrovė svarsto atiduoti JAV vyriausybei 5 % savo akcijų. Apie tai, remdamasis Financial Times, pranešė kelios pirmaujančios verslo žiniasklaidos priemonės. Prie rekordinio bendrovės vertinimo tokia dalis būtų verta dešimtis milijardų dolerių — ir tai tik dalis dar didesnio Samo Altmano sumanymo, kuris galėtų perbraižyti visos dirbtinio intelekto (DI) industrijos valdymo logiką.

Kas konkrečiai siūloma

Pasak pranešimų, OpenAI vadovas Samas Altmanas ankstyvose diskusijose su JAV administracija pasiūlė, kad valstybė per suverenų turto fondą (angl. sovereign wealth fund) gautų maždaug 5 % bendrovės nuosavybės. Tai nebūtų pardavimas — kalbama apie akcijų dovanojimą, kuriuo, anot Altmano, būtų „pasidalijama DI nauda su visuomene“.

Skaičiai įspūdingi. Kovą OpenAI uždarė rekordinį finansavimo raundą, po kurio bendrovė buvo įvertinta 852 mlrd. USD. Taikant šį vertinimą, 5 % akcijų šiandien vertos apie 42,6 mlrd. USD. Tai reikštų, kad JAV vyriausybė vienu žingsniu taptų viena didžiausių planetą keičiančios bendrovės akcininkių.

Kas yra suverenus turto fondas

Kad būtų aiškiau, apie ką kalbama: suverenus turto fondas — tai valstybės valdomas investicinis fondas, į kurį šalis suneša turtą ir juo investuoja visuomenės labui. Klasikiniai pavyzdžiai — Norvegijos naftos pajamomis maitinamas fondas ar Persijos įlankos šalių fondai. Iki šiol tokie fondai daugiausia laikė obligacijas, akcijas ar nekilnojamąjį turtą. Altmano siūlymas būtų kitoks: valstybės fondas taptų tiesioginiu privačių DI laboratorijų bendrasavininku, o piliečiai — netiesioginiais svarbiausių technologijos bendrovių dalininkais.

Ne tik OpenAI: siūlymas visai industrijai

Bene svarbiausia detalė ta, kad Altmano vizija neapsiriboja jo paties bendrove. Pagal pasiūlymą, panašią dalį valstybei per tą patį vyriausybės mechanizmą užleistų ir kiti pirmaujantys JAV DI kūrėjai — tarp jų minimi Anthropic, Google ir Meta. Idėja tokia: Vašingtonas laikytų po 5 % kiekvienos svarbiausios JAV DI laboratorijos.

Tai keičia pokalbio pobūdį. Užuot buvęs vienos bendrovės sandoris, siūlymas virsta struktūriniu klausimu — ar valstybė turėtų tapti tiesiogine visos strateginės industrijos bendrasavininke.

Kodėl būtent dabar

Pasiūlymas gimė ne tuščioje vietoje. Pasak šaltinių, oficialus OpenAI pasiūlymas atėjo po daugiau nei metus trukusių pokalbių apie galimą valstybės dalį bendrovėje — Altmanas šią koncepciją administracijai pirmą kartą pristatė dar 2025-ųjų pradžioje. Balandį OpenAI paskelbė politikos dokumentą „Pramonės politika intelekto amžiuje“ (Industrial Policy for the Intelligence Age), kuriame siūlomas viešasis turto fondas, leidžiantis piliečiams tiesiogiai dalyvauti DI skatinamo augimo naudoje.

Deklaruojamas tikslas dvejopas: iš vienos pusės — „užsitikrinti gerus santykius su administracija“ ir sušvelninti politinį spaudimą, iš kitos — atsakyti į vis garsesnius kaltinimus, esą DI milžinės privatizuoja naudą, o riziką ir kaštus permeta visuomenei. Pats prezidentas Donaldas Trumpas anksčiau yra užsiminęs apie panašią logiką: kad taip amerikiečių visuomenė „iš esmės taptų šių bendrovių partnere“.

Politinis fonas: pyktis dėl DI galios

Signalas ateina tuo metu, kai politinis spaudimas DI sektoriui auga iš visų pusių. Birželį senatorius Bernie Sandersas pristatė alternatyvų — kur kas radikalesnį — pasiūlymą: 50 % mokestį DI bendrovių akcijoms. Tokiame kontekste Altmano siūlymas atiduoti 5 % gali atrodyti kaip prevencinis žingsnis: geriau savanoriškai pasidalyti dalimi, nei sulaukti priverstinio, daug skaudesnio apmokestinimo ar reguliavimo.

Kritikai įžvelgia ir kitą pusę. Valstybei tapus stambia DI laboratorijų akcininke, kyla klausimų dėl interesų konflikto: ta pati vyriausybė, kuri turėtų reguliuoti DI ir prižiūrėti jo saugumą, taptų finansiškai suinteresuota tų pačių bendrovių sėkme. Tai — nauja ir neišbandyta valdymo teritorija.

Kelias dar ilgas

Svarbu pabrėžti, kad kol kas tai tik ankstyvos derybos, o ne sutartas sandoris. Pasak Financial Times, bet kokiam formaliam žingsniui greičiausiai reikėtų Kongreso pritarimo, o tai smarkiai apsunkintų ir sulėtintų procesą. Detalės — kaip tiksliai veiktų fondas, kokias teises suteiktų akcijos, ar valstybė turėtų balsavimo galią — kol kas lieka atviros.

Ką tai reiškia

Nepriklausomai nuo to, ar sandoris kada nors įvyks, pati diskusija yra precedento neturintis signalas. Privačių DI milžinių ir valstybės suartėjimas iki bendros nuosavybės keistų ne tik OpenAI — jis nustatytų naują normą, kaip demokratinės šalys dalijasi (ir kontroliuoja) technologiją, kuri jau vadinama kertine šio amžiaus infrastruktūra.

Lietuvos ir Europos verslui tai — vertas dėmesio orientyras. Jei JAV pradės žiūrėti į DI laboratorijas kaip į strateginį turtą, kuriame valstybė turi tiesioginę dalį, panašūs pokalbiai anksčiau ar vėliau pasieks ir Briuselį. Kol kas Europa DI galią bando valdyti reguliavimu (DI aktas), o ne nuosavybe — bet ekonominės logikos svertas visada gali pasislinkti.

Verta stebėti dar dėl vienos priežasties. Tai, kokiomis sąlygomis valstybė ir DI kūrėjai susitartų — balsavimo teisės, prieiga prie modelių, saugumo reikalavimai — taptų šablonu kitoms demokratijoms. Mažoms, bet technologiškai ambicingoms šalims, tokioms kaip Lietuva, svarbu iš anksto suprasti, kur juda didžiųjų žaidėjų valdymo modelis: ar link glaudesnio valstybės ir privataus sektoriaus suaugimo, ar link aiškaus jų atskyrimo. Nuo šio pasirinkimo priklausys ir tai, kokioje aplinkoje ateityje veiks vietinės technologijų bendrovės bei startuoliai.

DUK

Ar OpenAI jau atidavė JAV vyriausybei 5 % akcijų?

Ne. Kol kas tai tik ankstyvos derybos ir pasiūlymas. Jokio sandorio nesudaryta, o formaliam sprendimui greičiausiai prireiktų JAV Kongreso pritarimo.

Kiek būtų verti tie 5 %?

Prie 852 mlrd. USD bendrovės vertinimo, kurį OpenAI pasiekė kovą po rekordinio finansavimo raundo, 5 % akcijų šiandien būtų verti apie 42,6 mlrd. USD.

Ar tik OpenAI turėtų atiduoti dalį?

Pagal Altmano siūlymą — ne. Jis siūlo, kad panašią 5 % dalį per tą patį vyriausybės mechanizmą užleistų ir kiti pirmaujantys JAV DI kūrėjai, tarp jų minimi Anthropic, Google ir Meta.

Kodėl OpenAI apskritai tai siūlo?

Deklaruojamas tikslas — „pasidalyti DI nauda su visuomene“, užsitikrinti gerus santykius su administracija ir sušvelninti augantį politinį spaudimą. Fone — ir radikalesni pasiūlymai, pavyzdžiui, Bernie Sanderso idėja apmokestinti DI bendrovių akcijas 50 %.