„Seedance“: Holivudas reikalauja uždrausti kinų AI vaizdo generatorių — ir tuo pačiu jį tyliai naudoja

Holivudas atsidūrė keblioje padėtyje. Iš vienos pusės — didžiosios studijos ir kūrėjų sąjungos viešai reikalauja uždrausti kinų dirbtinio intelekto vaizdo generatorių „Seedance", vadindamos jį masinio autorių teisių pažeidimo įrankiu. Iš kitos — tos pačios studijos, pasak „Los Angeles Times", jį jau naudoja. Tik tyliai, „don't ask, don't tell" principu.

Ši dviprasmybė puikiai iliustruoja, kur šiandien atsidūrė visa kūrybos industrija: technologija, kurios visi bijo, jau tapo per gera, kad jos būtų galima nepaisyti.

Kas yra „Seedance" ir kodėl kilo audra

„Seedance" — tai „ByteDance", to paties „TikTok" savininko, kuriamas generatyvinis vaizdo modelis. Jis iš teksto ar nuotraukos sugeneruoja realistiškus vaizdo klipus. Skandalas prasidėjo dar šių metų vasarį, kai pasirodė versija „Seedance 2.0".

Lūžio tašku tapo vienas viešai išplitęs 15 sekundžių klipas, kuriame Bradas Pittas mušasi su Tomu Cruise'u. Jo autorius tvirtino jį sukūręs „dviejų eilučių užklausa „Seedance 2". „Deadpool" scenaristas Rhettas Reese'as tąkart reagavo trumpai ir niūriai: „Nemalonu tai sakyti. Mums tikriausiai galas."

Reakcija buvo žaibiška. Amerikos kino asociacija (MPA) pareikalavo, kad „ByteDance" „nedelsiant nutrauktų pažeidžiančią veiklą". Jos vadovas Charlesas Rivkinas pareiškė, kad „per vieną dieną kinų paslauga „Seedance 2.0" masiškai neteisėtai panaudojo JAV autorių teisėmis saugomus kūrinius". Kūrėjų kampanija „Human Artistry Campaign" tai pavadino „ataka prieš kiekvieną kūrėją pasaulyje", o aktorių profsąjunga SAG-AFTRA pareiškė stovinti kartu su studijomis. „Disney", „Warner Bros.", „Paramount", „Sony" ir „Netflix" išsiuntė savo atskirus reikalavimus nutraukti pažeidimus.

„ByteDance" tuomet pažadėjo pridėti apsaugas, ribojančias realių žmonių atvaizdų ir studijų intelektinės nuosavybės naudojimą. Bet kompanija niekur nedingo — priešingai.

„Seedance 2.5" ir tylus veržimasis į JAV

Birželio 23 d. „ByteDance" pristatė naują kartą — „Seedance 2.5", o liepos 3 d. atidarė viešo paleidimo langą. Techniniai skaičiai kalba patys už save: modelis vienu ėjimu, be susiuvimo, sugeneruoja 30 sekundžių klipą, dirba 4K raiška ir priima iki 50 skirtingų referencinių įvesčių (nuotraukų, garso, vaizdo). „ByteDance" tai vadina vieninga garso ir vaizdo generavimo sistema, kurioje abu signalai apdorojami toje pačioje erdvėje, o ne suklijuojami vėliau. Nepriklausomų testų dar nėra, tačiau kryptis aiški — ilgesni, sklandesni, sunkiau nuo tikrovės atskiriami klipai.

Lygiagrečiai „ByteDance" agresyviai skverbiasi į patį Holivudo kiemą. Pasak „Los Angeles Times" žurnalisto Nilesho Christopherio (liepos 3 d.), kompanija demonstravo „Seedance" Santa Monikoje, paskelbė apie 100 darbo vietų JAV, Kanuose surengė prabangų priėmimą su ikrais, vedė sesijas „Amazon" dirbtinio intelekto renginyje, pasirašė sutartis su nepriklausomais kūrėjais ir jau kalba apie AI filmų finansavimą.

Dviprasmybė: smerkia viešai, naudoja tyliai

Būtent čia slypi įdomiausia dalis. Nepaisant visų viešų pasmerkimų, praktikoje daug kas Holivude „Seedance" jau naudoja. Konsultantas Peteris Csathy „Los Angeles Times" sakė, kad dirbtinį intelektą išmanantys kūrėjai laiko „Seedance" „geriausiu vaizdo įrankiu rinkoje šiuo metu".

Dar konkretesnis buvo „Simpsonų" prodiuseris Joelis Kuwahara: pasak jo, daugelis studijų oficialiai „Seedance" nepatvirtino, bet „tyliai toleruoja jo naudojimą „don't ask, don't tell" principu". Kitaip tariant — niekas oficialiai neleidžia, bet ir niekas neklausia. Pati „ByteDance" komentuoti savo veržimosi į JAV atsisakė.

Tai klasikinė naujos technologijos priėmimo istorija. Vieša retorika gina status quo ir teisinę poziciją teismuose, o realus darbas tyliai persikelia ant naujų įrankių, nes jie tiesiog pigesni ir greitesni. Studijoms tai dvigubas žaidimas: teismuose jos kovoja dėl to, kad jų kūriniai nebūtų naudojami modelių treniravimui, o produkcijos kambariuose tuo pačiu modeliu naudojasi.

Ką tai reiškia kūrėjams ir verslui

Nors tai Holivudo istorija, pamokos universalios — ir aktualios kiekvienai Lietuvos rinkodaros, video ar kūrybos komandai.

Pirma, kokybės riba jau peržengta. Kai AI vaizdo įrankis tampa „geriausiu rinkoje", diskusija nustoja būti apie tai, „ar naudoti", ir tampa apie tai, „kaip naudoti saugiai". Trumpo reklaminio klipo, produkto vizualizacijos ar socialinių tinklų turinio gamybos kaštai krenta iš tūkstančių į vienetus eurų.

Antra, teisinė rizika lieka kūrėjo pusėje. „Don't ask, don't tell" principas patogus tol, kol nekyla ginčas. Kinų modelio treniravimo duomenys ir realių žmonių atvaizdų naudojimas yra teisiškai neapibrėžti — jei generuoji turinį klientui, atsakomybė už galimą pažeidimą greičiausiai gula ant tavęs, ne ant „ByteDance". Verta iš anksto susitarti dėl to, kokie įrankiai leidžiami, ir vengti realių asmenų atvaizdų bei prekės ženklų be leidimo.

Trečia, geopolitika jau čia. „Seedance" priklauso tai pačiai bendrovei, kuri JAV buvo priversta parduoti „TikTok" operacijas. Kai geriausias vaizdo įrankis rinkoje yra kinų, klausimai apie duomenis, cenzūrą ir priklausomybę nuo vieno tiekėjo tampa ne teoriniai, o kasdieniai. Europoje, kur reguliavimas (AI aktas, autorių teisės) griežtesnis, šis įtempimas tik augs.

Trumpai: Holivudo dviprasmybė nėra veidmainystė dėl veidmainystės — tai signalas, kad generatyvinis vaizdo AI jau pasiekė tašką, kai jį smerkti ir naudoti tuo pačiu metu tapo racionalu. O tai reiškia, kad ir mažesnėms rinkoms belieka ne klausti „ar", o spręsti „kaip" — su aiškiomis taisyklėmis, o ne su tyla.