AliExpress gavo rekordinę 550 mln. eurų ES baudą už nesaugias prekes

Liepos 20 d. Europos Komisija paskelbė skyrusi kinų e-prekybos milžinui AliExpress 550 mln. eurų (apie 629 mln. JAV dolerių) baudą už Skaitmeninių paslaugų akto (angl. Digital Services Act, DSA) pažeidimus. Tai didžiausia bauda per visą DSA istoriją – ir aiškus signalas visoms didžiosioms interneto platformoms, kad ES nauji skaitmeniniai įstatymai turi dantis.

„Tai yra AliExpress nesugebėjimas laikytis savo įsipareigojimų pagal Skaitmeninių paslaugų aktą“, – sprendimą komentavo Komisijos vykdomoji pirmininko pavaduotoja technologiniam suverenumui, saugumui ir demokratijai Henna Virkkunen.

Kas nutiko

Komisija AliExpress (priklauso Kinijos „Alibaba“ grupei) tyrė nuo 2024 m. kovo. Išvada – platforma nepakankamai vertino ir mažino riziką, kad per ją plinta nelegalios, nesaugios ar suklastotos prekės. DSA didžiosioms platformoms (turinčioms per 45 mln. naudotojų ES) numato būtent tokią pareigą: pačioms aktyviai ieškoti ir šalinti pavojingą turinį bei prekes, o ne laukti, kol kas nors pasiskųs.

Teoriškai DSA leidžia bausti iki 6 % bendrovės pasaulinės metinės apyvartos, tad 550 mln. eurų – dar toli gražu ne maksimumas. Vis dėlto tai reikšmingas šuolis palyginus su ankstesnėmis bylomis: „Temu“ už panašius DSA pažeidimus buvo skirta 200 mln. eurų, o socialiniam tinklui „X“ – apie 120 mln. dolerių bauda.

Ką konkrečiai rado Komisija

Tyrimo išvados nupiešia sistemos, kuri neatlaikė savo pačios apimčių, vaizdą. Komisija išskyrė kelias esmines spragas:

• Per mažai moderatorių. Žmonių, tikrinančių įtartinus skelbimus, buvo aiškiai per mažai, lyginant su prekių srautu – platforma net nepasitikrino, ar turi pakankamai pajėgumų.
• Lengvai apeinama prekių klasifikacija. Pardavėjai galėjo priskirti prekes ne toms kategorijoms ir taip patekti į švelnesnius reikalavimus.
• Neveiksni prekės ženklų autorizacijos sistema. Mechanizmas, turėjęs blokuoti klastotes, buvo per silpnas ir lengvai apeinamas.
• Netaikytos sankcijos. Nors egzistavo pardavėjų baudimo politika, ji praktikoje nebuvo vykdoma – pažeidinėjančios parduotuvės likdavo aktyvios.

Rezultatas – realus pavojus vartotojams. Komisijos bandymai parodė, kad nesaugūs žaislai, pavojinga kosmetika ir kitos draudžiamos prekės pirkėjams būdavo rodomos anksčiau, nei būdavo pašalinamos, o net pažymėtos nelegalios prekės platformoje kartais likdavo dar savaitėmis.

Kodėl tai svarbu Lietuvos pirkėjams

AliExpress Lietuvoje – bene populiariausias pigių prekių iš Azijos kanalas: nuo telefonų priedų ir įrankių iki žaislų ir kosmetikos. Būtent todėl ši byla ne kažkokia tolima Briuselio biurokratija, o tiesioginis vartotojų saugumo klausimas. Jei per platformą laisvai plinta nesaugūs žaislai ar kenksminga kosmetika, riziką prisiima kiekvienas, spaudžiantis „pirkti“.

Praktinė žinia paprasta: ES aiškiai perkelia atsakomybę ant pačios platformos pečių. Nebeužtenka pasiteisinti, kad prekes įkelia tretieji pardavėjai – tarpininkas privalo turėti veikiančią kontrolės sistemą. Ilgesnėje perspektyvoje tai turėtų reikšti geresnį prekių filtravimą ir mažiau klastočių, tačiau greičiausiai ir šiek tiek brangesnę bei labiau reguliuojamą pigių prekių prekybą – juolab kad ES kartu svarsto ir naują nedidelį muitą smulkiems siuntiniams iš ne ES šalių.

AliExpress atsakas ir kas bus toliau

Bendrovė su sprendimu nesutinka. Anot AliExpress, tai „neproporcinga bauda, kuri tinkamai neatspindi mūsų sukurtos sistemos ir reikšmingų, aktyvių patobulinimų“, kuriuos platforma esą jau įdiegė.

Nepaisant to, procesas tęsiasi. AliExpress turi iki 2026 m. spalio 20 d. pateikti veiksmų planą, kaip pašalins Komisijos nurodytus trūkumus. Tada nacionalinių reguliuotojų grupė turės mėnesį jį įvertinti, o Komisija – dar mėnesį apsispręsti, ar reikia papildomų priemonių. Jei įsipareigojimai nebus vykdomi, gali sekti naujos, dar didesnės sankcijos.

Platesniame kontekste ši byla – dalis ES bandymo suvaldyti sparčiai augančią pigios e-prekybos iš Azijos bangą. Po „Temu“ ir „X“ baudų rekordinė suma AliExpress rodo, kad reguliuotojai nuo įspėjimų pereina prie realių finansinių pasekmių.

DUK

Ar man reikia ką nors daryti su jau nupirktomis prekėmis?

Bauda skirta platformai, ne pirkėjams, tad automatiškai nieko daryti nereikia. Vis dėlto verta atkreipti dėmesį į vaikų žaislus ir kosmetiką be aiškaus gamintojo ar CE ženklinimo – būtent tokios kategorijos buvo minimos kaip rizikingiausios.

Ar AliExpress dabar užsidarys Europoje?

Ne. Platforma toliau veikia; ji privalo pateikti veiksmų planą ir ištaisyti trūkumus. Kraštutinės priemonės galimos tik tuo atveju, jei bendrovė ignoruotų reikalavimus.

Ką tai reiškia Lietuvos e-parduotuvėms?

Netiesiogiai – tai priminimas, kad DSA reikalavimai dėl neteisėto turinio ir prekių taikomi visoms platformoms, o didelės baudos tampa realybe. Vietiniams verslams tai gali reikšti sąžiningesnę konkurenciją, jei stambūs žaidėjai bus priversti griežčiau tikrinti pardavėjus.

Šaltiniai: Europos Komisija, „Euronews“, „Fortune“, „Bloomberg“.