85 % žmonių nebeatskiria realaus turinio nuo dirbtinio intelekto

Naujas „Malwarebytes“ tyrimas atskleidžia nerimą keliantį posūkį: didžioji dalis žmonių nebesugeba atskirti tikro turinio nuo to, kurį sukūrė dirbtinis intelektas. Per metus tokių žmonių dalis šoktelėjo nuo 66 % iki 85 %. Tai nebėra abstrakti technologinė problema – tai tiesioginė rizika kiekvieno verslo reputacijai, klientams ir pinigams.

Ką parodė tyrimas

Kibernetinio saugumo bendrovė „Malwarebytes“ 2026 m. birželio 10 d. paskelbė ataskaitą „Face value: How AI is reshaping trust, identity and scams“. Joje pristatyti apklausos, atliktos 2026 m. kovo 1–17 d., rezultatai. Buvo apklausti 1 500 pilnamečių (18+) gyventojų Jungtinėse Valstijose, Jungtinėje Karalystėje, Austrijoje, Vokietijoje ir Šveicarijoje.

Pagrindinis skaičius, patraukęs dėmesį: 85 % respondentų sutinka, kad šiandien sunku atskirti sukčiavimą nuo tikro dalyko. Pernai taip manė 66 %. Vos per metus – beveik dvidešimties procentinių punktų šuolis. Tai rodo, kaip sparčiai generatyvusis dirbtinis intelektas keičia mūsų santykį su tuo, ką matome ekrane.

Apklausa atskleidė ir daugiau: net 88 % žmonių teigia, kad darosi vis sunkiau pasakyti, kuris turinys internete sukurtas tikro žmogaus, o kuris – mašinos. O 84 % pripažįsta, kad net įtikinamas vaizdo įrašas nebėra pakankamas įrodymas, jog kažkas iš tikrųjų įvyko. Deepfake technologijos pasiekė tokį lygį, kad žmogaus akis nebėra patikimas filtras.

Sukčiavimas nebėra retas atsitiktinumas

Skaičiai apie realią patirtį dar iškalbingesni. Pusė apklaustųjų nurodė per pastaruosius metus susidūrę su kažkokia dirbtinio intelekto pagrindu vykdoma apgaule ar sukčiavimu. Tarp Z kartos atstovų šis rodiklis dar didesnis – 67 %. Jaunesni vartotojai, daugiau laiko praleidžiantys internete, susiduria su tokiomis grėsmėmis dažniau.

Tyrimo autoriai išskiria kelias paplitusias atakų formas:

• Personalizuotos žinutės – sukčiai naudoja dirbtinį intelektą įtikinamiems, asmeniškai pritaikytiems laiškams ir SMS kurti.
• Suklastoti atsiliepimai – dirbtinai sugeneruoti produktų ar paslaugų vertinimai, klaidinantys pirkėjus.
• AI sukurti vaizdai – netikros nuotraukos, naudojamos reklamose ar apgaulingose kampanijose.
• Balso klonavimas – įrašytas ar tiesioginis pažįstamo žmogaus balso imitavimas telefonu.

Ataskaitoje cituojamas vienas respondentas, patyręs balso klonavimo ataką: „Tai buvo labai bauginanti patirtis. Nuo to laiko esu kur kas atsargesnis su nepažįstamais numeriais.“ Tokie pasakojimai rodo, kad grėsmė jau seniai peržengė teorijos ribą.

Kodėl tai svarbu verslui

Verslui ši statistika reiškia kelias konkrečias rizikas. Pirmiausia – prekės ženklo apgaulė. Jei 85 % žmonių nebeatskiria tikro turinio nuo netikro, sukčiams tampa lengva sukurti netikrą jūsų įmonės reklamą, suklastotą „akcijos“ puslapį ar deepfake vaizdo įrašą su jūsų vadovo veidu. Klientai gali patikėti ir prarasti pinigus, o kaltė ir reputacijos žala kris ant jūsų.

Antra – vidinis sukčiavimas. Klonuotas vadovo balsas ar deepfake vaizdo skambutis gali įtikinti darbuotoją pervesti pinigus ar atskleisti slaptažodžius. Tokie „CEO fraud“ atvejai jau fiksuojami visame pasaulyje, o dirbtinis intelektas juos daro dar įtikinamesnius.

Trečia – pasitikėjimo erozija. Kai žmonės pradeda abejoti viskuo, ką mato, nukenčia ir sąžiningos įmonės. Tikra reklama gali būti palaikyta apgaule, o autentiškas atsiliepimas – suklastotu. Pasitikėjimas, kurį įmonė kūrė metais, gali sunykti dėl bendros internetinės aplinkos „užterštumo“.

Ką galima daryti jau dabar

„Malwarebytes“ pažymi, kad nedaugelis žmonių imasi apsaugos priemonių – tokių kaip slaptažodžiai-kodai šeimoje, asmens duomenų šalinimas iš tarpininkų ar nuotraukų ženklinimas. Verslui apsaugos logika panaši, tik svarbesnė:

• Susitarkite dėl patvirtinimo procedūrų. Bet koks finansinis nurodymas, gautas telefonu ar žinute, turėtų būti patvirtinamas antru kanalu – ypač jei skuba ir spaudimas yra dalis žinutės.
• Mokykite darbuotojus. Komanda turi žinoti, kad balsas ir vaizdas nebėra tapatybės įrodymas. Reguliarus švietimas apie deepfake atpažinimą atsiperka.
• Stebėkite savo prekės ženklą. Periodiškai tikrinkite, ar internete neatsiranda suklastotų jūsų įmonės reklamų ar profilių, ir greitai reaguokite.
• Naudokite oficialius kanalus. Aiškiai komunikuokite klientams, per kuriuos kanalus su jais kalbatės – tai sumažina vietos sukčiams.

Technologijų milžinai jau reaguoja: „Google“ išplėtė sukčiavimo aptikimą „Android“ įrenginiuose, „OpenAI“ ruošiasi rinkimų ciklo apsaugos priemonėms, o tyrimų organizacijos, tokios kaip „Vector Institute“, nagrinėja deepfake aptikimo ribas. Tačiau technologinė gynyba vejasi grėsmę, o ne pralenkia ją.

Kaip atpažinti įtartiną turinį

Nors deepfake kokybė sparčiai gerėja, kelios praktinės gairės vis dar padeda sumažinti riziką. Svarbiausia – ne ieškoti „tobulo“ technologinio požymio, o keisti pačią mąstymo logiką: nebelaikyti vaizdo ar balso savaiminiu tikrumo įrodymu.

• Skubos ir spaudimo signalai. Daugumą sukčiavimų vienija ta pati schema – jus skubina, gąsdina arba žada neįtikėtiną naudą. Kuo stipresnis emocinis spaudimas, tuo labiau verta stabtelėti.
• Konteksto neatitikimai. Netikėtas prašymas iš „vadovo“ neįprastu kanalu, keistas laiko žymėjimas, smulkios detalės, kurios nesutampa su tuo, ką žinote – visa tai turėtų kelti budrumą.
• Tikrinimas nepriklausomu kanalu. Jei gaunate skambutį ar žinutę su finansiniu prašymu, perskambinkite žinomu numeriu patys, o ne tuo, iš kurio buvo kreiptasi.
• Vizualiniai artefaktai. Kai kuriuose deepfake vis dar pasitaiko nenatūralaus mirksėjimo, keistų šešėlių ar netolygaus garso sinchronizavimo – tačiau šių požymių sparčiai mažėja, todėl jais vienais pasikliauti negalima.

Esminė žinia – atsakomybė už patikrinimą pereina nuo technologijos prie proceso. Įmonė, kuri turi aiškią taisyklę „svarbius nurodymus tvirtiname dviem kanalais“, yra geriau apsaugota nei ta, kuri pasikliauja darbuotojo gebėjimu „atpažinti netikrą balsą“.

Bendresnis vaizdas

Šis tyrimas įsilieja į platesnę tendenciją: generatyvusis dirbtinis intelektas tampa toks prieinamas ir pigus, kad įtikinamą netikrą turinį gali sukurti bet kas. Tai keičia ne tik kibernetinio saugumo, bet ir rinkodaros bei komunikacijos taisykles. Įmonėms, kurios bendrauja su klientais skaitmeniškai, autentiškumo įrodymas tampa konkurenciniu pranašumu – aiškūs kanalai, nuoseklus prekės ženklo balsas ir greita reakcija į apgaules padeda išlaikyti pasitikėjimą tada, kai bendras nepasitikėjimas internetu auga.

Ką tai reiškia Lietuvos verslui

Nors apklausa neapėmė Lietuvos, tendencijos universalios. Lietuvos įmonės naudoja tas pačias platformas, o sukčiai – tuos pačius įrankius. Mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurios neturi atskirų saugumo komandų, ši rizika ypač aktuali: vienas įtikinamas deepfake skambutis ar suklastota reklama gali kainuoti ir pinigus, ir klientų pasitikėjimą. Geroji žinia – pagrindinė apsauga yra ne brangi technologija, o aiškūs procesai ir budrumas.

DUK

Kas atliko šį tyrimą?

Tyrimą atliko kibernetinio saugumo bendrovė „Malwarebytes“. Ataskaita „Face value: How AI is reshaping trust, identity and scams“ paskelbta 2026 m. birželio 10 d. Apklausti 1 500 pilnamečių JAV, JK, Austrijoje, Vokietijoje ir Šveicarijoje 2026 m. kovo 1–17 d.

Ką tiksliai reiškia skaičius 85 %?

85 % apklaustųjų sutiko, kad šiandien sunku atskirti sukčiavimą nuo tikro dalyko. Pernai taip teigė 66 %. Tai rodo sparčiai augantį nepasitikėjimą tuo, ką matome internete, dėl vis tobulesnio dirbtinio intelekto turinio.

Kokios sukčiavimo formos paplitusios labiausiai?

Dažniausios formos – personalizuotos apgaulingos žinutės, suklastoti atsiliepimai, dirbtinio intelekto sukurti vaizdai ir balso klonavimas telefonu. Pusė apklaustųjų per metus su tokia apgaule jau susidūrė.

Kaip verslas gali apsisaugoti?

Svarbiausia – patvirtinti finansinius nurodymus antru kanalu, mokyti darbuotojus atpažinti deepfake, stebėti savo prekės ženklą internete ir aiškiai komunikuoti oficialius kontaktų kanalus klientams.