Qualcomm už 3,9 mlrd. USD perka „Modular“: taikinys – Nvidia CUDA tvirtovė

Birželio 24 d. Qualcomm patvirtino, kad perka dirbtinio intelekto programinės įrangos startuolį „Modular“ – sandoris vertinamas maždaug 3,9 mlrd. USD ir bus visiškai apmokamas akcijomis (Qualcomm išleis iki 19,2 mln. naujų akcijų). Tai vienas didžiausių pastarojo meto AI programinės įrangos įsigijimų ir aiškus signalas, kur juda kova dėl dirbtinio intelekto infrastruktūros: ne tik dėl lustų, bet ir dėl programinio sluoksnio, kuris tuos lustus paleidžia.

Įdomiausia šio sandorio dalis – ne suma, o taikinys. Qualcomm faktiškai perka įrankį, leidžiantį AI modeliams veikti ant pačios įvairiausios aparatinės įrangos be kodo perrašymo. Būtent tai iki šiol buvo didžiausias Nvidia pranašumas – uždara CUDA ekosistema, prie kurios per beveik du dešimtmečius „prisirišo“ visa AI pramonė.

Kas yra „Modular“ ir kodėl ji svarbi

„Modular“ įkurta 2022 m., joje dirba apie 150 žmonių. Bendrovė sukūrė du pagrindinius produktus:

• „Mojo“ – programavimo kalba, kuria siekiama suderinti „Python“ paprastumą su C ar C++ lygio greičiu. Ji skirta AI ir didelio našumo skaičiavimams, kur grynas „Python“ tampa per lėtas.
• „MAX“ – AI modelių paleidimo (angl. inference) variklis ir platforma, leidžianti tą patį modelį efektyviai sukti ant CPU, GPU, NPU ar specializuotų ASIC lustų. Idėja paprasta: „parašyk kartą – paleisk bet kur“, be atskiro pritaikymo kiekvienam gamintojui.

Praktiškai tai reiškia atvirą, gamintojui neutralų sluoksnį tarp AI modelio ir geležies. Šiandien įmonė, investavusi į Nvidia lustus ir CUDA, sunkiai gali persikelti pas AMD, Intel ar pigesnius specializuotus lustus – migracija brangi ir rizikinga. „Modular“ stekas tą priklausomybę mažina.

Kodėl Qualcomm už tai moka beveik 4 mlrd.

Qualcomm pastaruosius metus atkakliai bando išsivaduoti iš priklausomybės nuo išmaniųjų telefonų procesorių rinkos ir įžengti į AI personalinius kompiuterius, automobilių sistemas, pramonę, tinklus ir – svarbiausia – duomenų centrų procesorius. Bendrovė jau anonsavo, kad iki 2026 m. pabaigos pradės tiekti specializuotus duomenų centrų lustus stambiam debesijos klientui.

Bet lustai be patogios programinės įrangos AI pasaulyje mažai ko verti – tai būtent ir yra CUDA pamoka. Įsigydama „Modular“, Qualcomm gauna paruoštą atvirą programinį steką, kuriuo galėtų „apvilkti“ savo būsimus lustus ir pasiūlyti kūrėjams alternatyvą Nvidia ekosistemai.

Qualcomm vadovas Cristiano Amon sandorį pristatė kaip strateginį pasirinkimą: pasak jo, „ateitis priklauso kūrėjams patogioms, horizontalioms platformoms, gebančioms veikti įvairiose skaičiavimo aplinkose“. Kitaip tariant – ne dar viena uždara tvirtovė, o atviras sluoksnis, kuris veikia visur.

Žmogus už sandorio: Chris Lattner

„Modular“ įkūrė ir jai vadovauja Chris Lattner kartu su Timu Davisu – ir tai bene svarbiausia, ką Qualcomm iš tikrųjų perka. Lattner programuotojų pasaulyje yra legenda: jis sukūrė LLVM kompiliatorių infrastruktūrą (ją naudoja praktiškai visi šiuolaikiniai kompiliatoriai), Clang kompiliatorių ir Swift kalbą, kuria šiandien rašomos „iPhone“ programėlės.

Apple jis praleido 12 metų ir vadovavo kūrėjų įrankių komandai. Vėliau trumpai vadovavo „Tesla Autopilot“ programinei daliai, „Google“ kūrė TensorFlow infrastruktūrą bei MLIR – kompiliatorių, sprendžiantį būtent tą pačią problemą, kurią dabar sprendžia „Modular“: kaip vieną AI modelį efektyviai paleisti ant skirtingos, fragmentuotos aparatinės įrangos. Žmogus, sukūręs įrankius, ant kurių laikosi milijardai eilučių kodo, dabar atsiduria Qualcomm komandoje.

Skaičiai, kurie kalba

Iki šio sandorio „Modular“ buvo pritraukusi apie 380 mln. USD investicijų, o paskutiniame raunde – mažiau nei prieš metus – buvo vertinama apie 1,6 mlrd. USD. 3,9 mlrd. USD kaina reiškia daugiau nei 140 % vertės šuolį per nepilnus metus. Tai rodo, kaip smarkiai pakilo „programinio AI sluoksnio“ kaina rinkoje, kur visi staiga suprato, jog kova vyksta ne tik dėl silicio.

Sandorį dar turi patvirtinti reguliuotojai ir akcininkai; tikimasi, kad jis bus užbaigtas antroje 2026 m. pusėje.

Ką tai reiškia Lietuvos kūrėjams ir verslui

Atrodytų – stambus korporacinis JAV sandoris, kuo jis svarbus iš Panevėžio ar Vilniaus? Tačiau būtent CUDA priklausomybė šiandien yra viena didžiausių paslėptų AI projektų sąnaudų. Įmonė, kurianti AI produktą, dažnai tampa įkalinta vieno tiekėjo lustuose ir kainose. Bet kokia rimta, atvira alternatyva CUDA monopoliui ilgainiui reiškia žemesnes AI infrastruktūros kainas ir didesnį lankstumą – o tai jaučia kiekvienas, kuris perka GPU laiką debesyje ar diegia modelius savo serveriuose.

„Mojo“ taip pat verta dėmesio komandoms, kurioms „Python“ greitis tampa kliūtimi: kalba, žadanti „Python“ patogumą su C našumu, gali būti įdomi ten, kur skaičiavimai brangūs. Žinoma, viskas priklausys nuo to, ar Qualcomm išlaikys steką tikrai atvirą, ar pamažu pavers jį uždara savo lustų plėtra – istorija po tokių įsigijimų būna įvairi.

Kol kas aišku viena: AI lenktynės persikelia iš grynų lustų į kompiliatorius ir programinį sluoksnį. O ten Qualcomm ką tik nusipirko vieną stipriausių pasaulyje komandų – ir tiesioginį iššūkį Nvidia tvirtovei.