„Even Realities“ pasiekė 1 mlrd. USD vertinimą — smart glasses be kameros statymas prieš „Meta“

Kol didieji technologijų milžinai lenktyniauja, kas į veidą įtalpins daugiau dirbtinio intelekto ir kamerų, nedidelis Šendženo startuolis „Even Realities“ ką tik įrodė, kad rinka mato ir priešingą kelią. Liepos 6-ąją bendrovė paskelbė pritraukusi 150 mln. USD ir pasiekusi 1 mlrd. USD vertinimą — taip įžengdama į „vienaragių“ klubą. Raundui vadovavo du Kinijos technologijų sunkiasvoriai: paslaugų ir pristatymo platforma „Meituan“ bei „Tencent“. Prie jų prisijungė ankstesni rėmėjai — „Hillhouse Capital“, „Sequoia China“ ir „Northern Light Venture Capital“.

Įdomiausia šioje istorijoje ne suma, o kryptis. „Even Realities“ akiniai neturi kameros. Jie nefilmuoja aplinkos, nefotografuoja pašnekovų ir nesiūlo į akį įmontuoto „AI asistento“, kuris viską mato. Vietoj to jie daro vieną dalyką — diskretiškai rodo tekstą prieš akis. Ir būtent už šitą santūrumą investuotojai dabar sumokėjo milijardą.

Kas yra „Even Realities“

Bendrovę 2023 m. įkūrė buvę „Apple“ inžinieriai — generalinis direktorius Willas Wangas anksčiau dirbo ties „Apple Watch“ ir „iPhone“, o tarp kūrėjų yra ir žmonių iš prabangos akinių gamintojo „Lindberg“. Šis derinys matosi produkte: kur „Meta“ ar „Snap“ akiniai atrodo kaip įranga, „Even Realities“ pirmiausia siekia atrodyti kaip akiniai, kuriuos nesigėdytum nešioti į susitikimą.

Pirmasis modelis „Even G1“ (2024 m.) pristatytas kaip lengviausi tuo metu rinkoje buvę banguolio (waveguide) technologijos išmanieji akiniai — vos apie 44 gramai, magnio ir titano rėmas. Vietoj ryškaus spalvoto ekrano juose — santūrus žalias monochrominis tekstas, plūduriuojantis reguliuojamu atstumu prieš akis: navigacijos rodyklės, žinutės, užrašai, gyvas vertimas ar telesuflerio tekstas. 2025 m. lapkritį pasirodė „Even G2“ — vis dar be kameros, valdomas kompanioniniu žiedu „R1“, kurį bakstelint ir braukiant naršoma po funkcijas.

Skaičiai, kurie įtikino investuotojus

„Even Realities“ teigia peržengusi 10 000 parduotų vienetų ribą ir tapusi pirmąja šios kategorijos bendrove, pasiekusia tokį rezultatą. Kaina nėra masinė: rėmas kainuoja apie 599 USD, o su receptiniais lęšiais arba žiedu vidutinis užsakymas siekia maždaug 1 000 USD. Tai ne impulsyvus pirkinys, o sąmoningas pasirinkimas.

Kas perka? Pasak bendrovės, tipinis klientas — 30–50 metų profesionalas vyras, o maždaug trečdalis pirkėjų yra vadovai. Sparčiausiai auganti ir didžiausia rinka — JAV (daugiau nei pusė naudotojų), toliau rikiuojasi Japonija, Pietų Korėja, Artimieji Rytai ir Europa. Nuo 30–40 darbuotojų 2024-aisiais bendrovė išaugo iki 300–400 šiandien.

Kontekstas platesnis: pagal rinkos tyrimų bendrovę „Omdia“, dirbtinio intelekto išmaniųjų akinių pardavimai 2025 m. šoktelėjo 322 proc. — iki 8,7 mln. vienetų. Kategorija, kuri dešimtmetį buvo laikoma „technologijų fiasko“ sinonimu (prisiminkime „Google Glass“), staiga tapo viena karščiausių wearable rinkoje.

Kodėl „be kameros“ yra strategija, ne trūkumas

„Meta Ray-Ban“, „Snap Spectacles“ ir daugelis kinų konkurentų remiasi kamera: ji leidžia AI „matyti“ pasaulį, atpažinti objektus, versti užrašus realiu laiku. Bet ta pati kamera yra ir didžiausia socialinė bei teisinė kliūtis — niekas nemėgsta kalbėtis su žmogumi, kurio akiniai galbūt filmuoja. Europoje, kur GDPR ir privatumo lūkesčiai griežti, tai ypač jautru.

„Even Realities“ šią problemą tiesiog pašalina. Nėra kameros — nėra klausimo. Toks pozicionavimas paverčia akinius mažiau „ateities gadžetu“ ir labiau kasdieniu darbo įrankiu: diskretišku telesufleriu prezentacijoje, navigacija dviračiu ar vertimu pokalbio metu. Generalinis direktorius Willas Wangas tai apibendrina taip: „Išmanieji akiniai — pirma produktų kategorija, kuri remiasi optiniais ekranais, o tam reikia visiškai kitokio technologijų steko.“

Ką tai reiškia — ir Lietuvos kontekste

Pirma, tai signalas, kad wearable rinkoje atsiranda vietos ne tik „viską darantiems“ AI akiniams. Kartais laimi produktas, kuris daro mažiau, bet daro tai gerai ir socialiai priimtinai. Antra, raundo lyderiai „Meituan“ ir „Tencent“ rodo, kad Kinijos technologijų kapitalas agresyviai statomas ant naujos aparatinės įrangos kategorijos — panašiai, kaip prieš dešimtmetį buvo su išmaniaisiais telefonais.

Lietuvos ir Baltijos verslui tai pirmiausia įdomu dviem aspektais. Vienas — produktyvumo įrankis: diskretiškas vertimas ir telesufleris tarptautiniuose susitikimuose, navigacija lauko darbuose ar logistikoje gali tapti realiu privalumu, kai technologija nustoja atrodyti keistai. Kitas — privatumo pranašumas: europietiškoje aplinkoje „be kameros“ nešiojama technika turi kur kas mažesnį reguliacinį ir reputacinį krūvį nei filmuojantys akiniai.

Ar „Even Realities“ išaugs iki masinio produkto, kol kas neaišku — 1 000 USD kaina ir siauras žalio teksto ekranas riboja auditoriją. Bet milijardo dolerio vertinimas aiškiai sako viena: išmaniųjų akinių lenktynėse nebėra vieno teisingo atsakymo, o „mažiau yra daugiau“ staiga tapo rimta strategija.