Helsing pritraukė 1,8 mlrd. USD ir tapo vertingiausiu žemyninės Europos startuoliu — o jos dronai jau skraidė virš Lietuvos

Miuncheno įmonė „Helsing“ liepos 13 d. paskelbė uždariusi 1,8 mlrd. USD Series E raundą, kuris įvertino ją 18 mlrd. USD. Tai didžiausias gynybos technologijų startuolio finansavimo raundas Europos istorijoje — ir jis „Helsing“ paverčia vertingiausiu žemyninės Europos startuoliu. Visame žemyne, įskaitant Jungtinę Karalystę, ją lenkia tik 75 mlrd. USD vertės fintech'as „Revolut“.

Prieš kiek daugiau nei metus, 2025-ųjų birželį, „Helsing“ buvo vertinama 12 mlrd. eurų. Naujasis raundas — dar vienas ženklas, kad pinigai Europoje sparčiai plūsta į gynybą, kurią Rusijos karas prieš Ukrainą ir spaudimas didinti NATO išlaidas pavertė viena karščiausių investicijų sričių.

Kas yra „Helsing“ ir ką ji gamina

„Helsing“ 2021 m. įkūrė Gundbertas Scherfas, Niklasas Köhleris ir Torstenas Reilas. Įmonės pradinė idėja buvo ne aparatūra, o programinė įranga — dirbtinio intelekto sluoksnis, kuris iš dronų, jutiklių ir kitų sistemų srauto sudėlioja realaus laiko mūšio lauko vaizdą (produktas vadinasi Altra). Nuo tada įmonė ėmė gaminti ir „geležį“.

Žinomiausias jos produktas — HX-2, „x-wing“ formos smūginis dronas (loitering munition), kurio nuotolis siekia apie 100 km, greitis — iki 250 km/val., o naudingoji apkrova — iki 5 kg sprogmenų. Dronas naudoja borto dirbtinį intelektą taikiniui surasti, atpažinti ir pataikyti net tada, kai priešas trikdo ryšį ar GPS — o žmogus operatorius lieka sprendimų grandinėje ties kritiniais veiksmais. Be HX-2, „Helsing“ portfelį papildo CA-1 „Europa“ — autonominis, 4 tonų kilimo masės nepilotuojamas orlaivis, SG-1 „Fathom“ mini povandeninis aparatas ir Centaur — savarankiško skrydžio programinė įranga, jau išbandyta ant naikintuvų virš Baltijos jūros.

Kodėl tai turėtų dominti Lietuvą

Šis raundas Lietuvai — ne abstrakti Silicio slėnio naujiena. Būtent HX-2 dronai 2026 m. birželį buvo išbandyti Lietuvoje, per JAV V korpuso vadovaujamas daugiašales pratybas „Flytrap 5.0“. JAV kariai HX-2 panaudojo kaip smūginę ir žvalgybos priemonę ties NATO rytiniu flangu, elektroninių trikdžių sąlygomis — ir, viešais duomenimis, dronas per 17 bandymų pataikė 15 taikinių (apie 88 % efektyvumo), dar dukart prašovė per plauką. Pratybose dalyvavo ir Jungtinės Karalystės bei Australijos kariai.

Tai tos pačios klasės ginkluotė, kuri jau naudojama Ukrainos fronte: 2025 m. pradžioje „Helsing“ paskelbė gaminanti Ukrainai papildomus 6 000 HX-2 dronų (po ankstesnio 4 000 HF-1 užsakymo), o pirmoji jos „Resilience“ gamykla pietų Vokietijoje buvo suprojektuota daugiau nei 1 000 HX-2 per mėnesį pajėgumui. Lietuvai, kuri pati sparčiai plečia dronų programas ir kuria „dronų sieną“ pasienyje su Rusija bei Baltarusija, tokie žaidėjai svarbūs tiesiogiai — kaip potencialūs tiekėjai ir kaip pavyzdys, kaip AI keičia mūšio lauką prie pat mūsų sienos.

Kas sudėjo pinigus — ir ką tai sako

Raundui vadovavo „Goldman Sachs Alternatives“ augimo kapitalo padalinys, prisidėjo „Dragoneer“, „Iconiq“, Kanados pensijų planas (CPP Investments) ir „JPMorgan Chase“. Dalyvavo ir seni rėmėjai — „Lightspeed“, „General Catalyst“, „Accel“, „Greenoaks“ bei „Prima Materia“. Įmonės valdybai bendrai pirmininkauja „Spotify“ įkūrėjas Danielis Ekas ir buvęs „Airbus“ vadovas Tomas Endersas, o tarp valdybos narių — buvęs NATO transformacijos vadas generolas Denis Mercier.

Toks investuotojų sąrašas — nuo Volstrito bankų iki pensijų fondų — rodo, kad gynybos technologijos Europoje nustojo būti nišine, „nepatogia“ investicija ir tapo mainstream'u. Įmonė pabrėžia liekanti daugiausia europietiško kapitalo rankose; naujus pinigus žada skirti AI platformoms integruoti į augančio skaičiaus šalių partnerių gynybos pajėgumus. „Helsing“ jau įsigijo verslo lėktuvų gamintoją „Grob“, turi gamyklas Vokietijoje ir Jungtinėje Karalystėje bei stato trečią, o tarp pramoninių partnerių — „Rheinmetall“, „Kongsberg“ ir „Saab“.

Europos atsakas Amerikai

„Helsing“ dažnai vadinama Europos atsaku į JAV gynybos startuolį „Anduril“ — tačiau mastelis vis dar skiriasi: „Anduril“ neseniai pritraukė 5 mlrd. USD ties 61 mlrd. USD vertinimu, t. y. daugiau nei tris kartus brangesnė. Vis dėlto pati kryptis aiški: naujos kartos gynybos įmonės, statančios ant autonomijos, dronų spiečių ir dirbtinio intelekto, o ne ant dešimtmečius trunkančių tankų ar naikintuvų programų, tampa strategine Europos infrastruktūra.

Lietuvos verslui ir technologijų bendruomenei čia keli signalai. Pirma, gynyba dabar yra viena iš nedaugelio sričių, kur Europoje realiai kuriasi milijardinės vertės startuoliai — ir kur kapitalas juda greičiau nei į daugelį civilinių AI segmentų. Antra, „Helsing“ modelis — programinė įranga plius vietinė gamyba — rodo, kad vertė vis labiau glūdi ne pačiame dronų korpuse, o autonomijos ir duomenų sluoksnyje, kurį galima kurti ir Baltijos šalyse. Kai ginkluotė, jau skraidžiusi Ukrainoje ir per pratybas Lietuvoje, virsta 18 mlrd. USD verte, aišku viena: AI mūšio lauke — nebe ateities scenarijus, o šios dienos rinka prie pat mūsų sienos.