„Neo“: serijinis verslininkas iš savo kišenės deda 30 mln. USD prieš „Microsoft Office“ ir „Google Workspace“

Kol didieji žaidėjai lipdo AI pokalbių langelius prie savo dešimtmečio senumo biuro paketų, indų serijinis verslininkas Bhavin Turakhia nusprendė eiti priešinga kryptimi — perrašyti darbo įrankius nuo nulio ir už tai sumokėti iš savo kišenės. Jo naujoji įmonė „Neo“ ką tik pasirodė viešai, o pats įkūrėjas į ją įdėjo 30 mln. USD savų pinigų, be jokių išorės investuotojų.

Argumentas paprastas ir kietas: AI atėjimas — pakankamai didelis technologijų lūžis, kad tokios programos kaip „Microsoft Office“ ar „Google Workspace“ nebegalėtų tiesiog gauti dar vieno „AI mygtuko“. „Jei nori pasidaryti „iPhone“, negali paimti „Nokia“ dalių ir jų perdirbti į „iPhone“, — sako Turakhia. Būtent tokia logika ir remiasi „Neo“.

Kas yra „Neo“

„Neo“ (neo.work) — tai viena darbo platforma, kurioje sujungti projektų valdymas, dokumentai, failų saugykla ir dirbtinis intelektas. Skirtingai nei įprasti paketai, kur AI prisukamas iš šono, čia jis įaustas į patį pagrindą — nuo užduočių iki komandų valdymo. Produkto sąsajoje matomi atskiri moduliai: „Tasket“ užduotims, „Drive“ failams, „Teams“ komandoms, „Studio“ bei AI asistentas „Friday“.

Vienas svarbiausių techninių sprendimų — modelių agnosticizmas. „Neo“ neprisiriša prie vieno AI tiekėjo: įmonės gali persijungti tarp skirtingų modelių pagal poreikį, kainą ar duomenų politiką. Tai reikšminga detalė versle, kur priklausomybė nuo vieno tiekėjo (angl. vendor lock-in) yra reali rizika, o modelių kainos ir galimybės keičiasi kas kelias savaites.

Kodėl žmogus deda savo, o ne svetimus pinigus

Turakhia — ne naujokas. 1998-aisiais, būdamas vos 18 metų, su broliu Divyanku jis su 25 000 rupijų kapitalu įkūrė „Directi“. Vėliau atsirado domenų verslas „Radix“, el. pašto įrankis „Titan“ ir bankininkystės programinės įrangos vienaragis „Zeta“. Beveik visus juos jis pradėjo finansuodamas iš savo lėšų ir tik paskui įsileisdavo investuotojus.

Tas pats principas galioja ir „Neo“: 30 mln. USD iš asmeninės kišenės reiškia, kad įkūrėjas gali statyti produktą pagal savo viziją, be spaudimo greitai rodyti augimą investuotojams. Tai retas prabangos atvejis technologijų startuolių pasaulyje, kur dauguma priklauso nuo rizikos kapitalo raundų.

Komanda kol kas nedidelė — 45 darbuotojai, iš jų 18 inžinierių, o iki metų pabaigos planuojama išaugti maždaug iki 100 žmonių, daugiausia AI ir programinės įrangos inžinerijos srityse. Pati pradinė platforma, pasak įmonės, buvo sukurta per tris mėnesius — pasitelkiant tą patį AI, kuriuo produktas ir remiasi.

Rinkos matematika: net 2 % užtenka

„Neo“ vidinis paleidimas įvyko 2026-ųjų balandį, ir platforma jau naudojama visose Turakhia įmonėse, įskaitant „Zeta“. Viešas išleidimas planuojamas artimiausiais mėnesiais, o pirminis taikinys — vidutinio dydžio įmonės bei žinių darbuotojai technologijų, konsultacijų ir profesionalių paslaugų sektoriuose.

Konkurentų sąrašas — įspūdingas: „Microsoft“ su „Office“, „Google“ su „Workspace“, taip pat „Salesforce“, „Notion“ ir „Superhuman“. Tokioje kompanijoje smulkus žaidėjas atrodytų beviltiškai, bet Turakhia matematika kitokia. „Net jei baigsime su 2–5 % rinkos dalimi, tai bus daugiau, nei bet kas, ką esu sukūręs“, — sako jis. Biuro programų rinka tokia milžiniška, kad net kelių procentų gabalas reiškia šimtus milijonų pajamų.

Ką tai reiškia Lietuvos verslui

Lietuvos smulkiam ir vidutiniam verslui ši istorija aktuali dviem lygmenimis. Pirma — praktiškai: „Microsoft 365“ ir „Google Workspace“ prenumeratos yra beveik numatytasis pasirinkimas biuruose, tačiau rinkoje pradeda formuotis AI-native alternatyvos, kurios žada ne pridėtinį pokalbių langelį, o iš esmės kitokį darbo srautą. Vertas dėmesio ir modelių agnosticizmas — galimybė nekliūti prie vieno tiekėjo.

Antra — strategiškai: „Neo“ yra dar vienas ženklas, kad AI leidžia mažoms komandoms greitai kurti tai, kam anksčiau reikėjo šimtų inžinierių ir metų laiko. 45 žmonių komanda, per tris mėnesius pastačiusi konkurentą „Office“ paketui, — tai tiksliai ta AI-native filosofija, kuri aktuali ir Lietuvos kūrėjams: duok komandai AI įrankius ir aiškų tikslą, o ne tik daugiau rankų.

Ar „Neo“ tikrai atkąs gabalą iš „Microsoft“ ir „Google“, paaiškės tik po viešo paleidimo ir pirmųjų realių klientų. Bet pats faktas, kad patyręs vienaragių statytojas deda 30 mln. USD savų pinigų prieš du technologijų gigantus, rodo, kur, jo įsitikinimu, juda darbo įrankių ateitis — link platformų, kuriose AI ne pagalbininkas, o pati darbo esmė.

Šaltiniai: TechCrunch, neo.work.