Programėlių kūrimas 2026: kiek kainuoja ir nuo ko pradėti

Kodėl 2026-aisiais programėlė — jau ne prabanga

Mobiliomis programėlėmis naudojasi 6,9 mlrd. žmonių pasaulyje. Lietuvoje išmaniuoju telefonu naršo per 85 % interneto vartotojų. Jei jūsų verslas dar neturi programėlės — greičiausiai jau prarandate klientus, kurie tikisi užsisakyti, sumokėti ar gauti paslaugą vienu piršto prisilietimu.

Bet kiek tai realiai kainuoja? Atsakymas „nuo 5 000 iki 500 000 eurų" niekam nepadeda. Šiame straipsnyje išskaidysime kainas pagal programėlės tipą, technologiją ir kūrėjų rinką — su konkrečiais skaičiais, aktualiais Lietuvai.

1 žingsnis: nustatykite, kokios programėlės jums reikia

Kaina tiesiogiai priklauso nuo sudėtingumo. Štai trys pagrindinės kategorijos:

• Paprasta programėlė (informacinė, vizitinė kortelė, katalogų peržiūra) — 5–8 ekranai, be serverinės dalies arba su paprastu turinio valdymu (CMS). Kaina: 5 000–15 000 €
• Vidutinio sudėtingumo (e-parduotuvė, rezervacijų sistema, lojalumo programa) — vartotojų registracija, mokėjimai, tiesioginiai pranešimai (push), administravimo panelė. Kaina: 15 000–60 000 €
• Kompleksinė programėlė (fintech, sveikatos platformos, prekyvietės) — integracija su trečiųjų šalių API, pokalbiai realiuoju laiku, žemėlapiai, AI funkcijos, didelis vartotojų srautas. Kaina: 60 000–200 000+ €

Praktinis patarimas: prieš kreipdamiesi į kūrėjus, surašykite visas funkcijas, kurias norite turėti, ir suskirstykite jas į „būtina startuoti" ir „gražu turėti vėliau". MVP (minimalus gyvybingas produktas) visuomet pigesnis — ir protingesnis startas.

2 žingsnis: pasirinkite technologiją

Native (Swift / Kotlin)

Atskiras kodas iOS ir Android. Geriausias našumas, pilna prieiga prie įrenginio funkcijų. Bet — dviguba kaina, nes reikia dviejų komandų arba dviejų kūrimo ciklų.

Kada rinktis: kai programėlė intensyviai naudoja kamerą, AR, Bluetooth ar sudėtingas animacijas. Pavyzdžiui, sveikatos stebėjimo įranga arba žaidimai.

Cross-platform: Flutter ir React Native

Vienas kodas — dvi platformos. 2026-aisiais tai dominuojantis pasirinkimas absoliučiai daugumai verslo programėlių.

• Flutter (Google, Dart kalba) — sparčiausiai auganti ekosistema, puikus UI, vienas kodas net ir žiniatinkliui bei darbalaukiui. Naudoja „Nubank" (150 mln. vartotojų), BMW, Alibaba.
• React Native (Meta, JavaScript/TypeScript) — didžiulė bendruomenė, lengviau rasti programuotojų, ypač jei komanda jau dirba su React. Naudoja Meta, Shopify, Microsoft.

Cross-platform sprendimas paprastai sutaupo 30–40 % biudžeto lyginant su dviem native programėlėmis.

No-code / low-code platformos

„FlutterFlow", „Adalo", „Glide" leidžia sukurti programėlę be programavimo. Kaina: nuo 50 €/mėn. platformos mokestis + dizainerio darbas (2 000–8 000 €). Bet: ribota, sunkiai plečiama, priklausomybė nuo platformos. Tinka tik paprasčiausiems sprendimams arba prototipams.

3 žingsnis: įvertinkite kūrėjų kainas

Programuotojų valandinis įkainis stipriai skiriasi pagal regioną. Štai 2026 m. orientacinės kainos:

• Lietuva: 40–80 €/val. (įmonės), 25–50 €/val. (laisvai samdomi specialistai). Senior Flutter/React Native kūrėjas Vilniuje — vidutiniškai 55 €/val.
• Vakarų Europa: 80–150 €/val.
• Ukraina, Lenkija: 30–60 €/val.
• Indija, Pietryčių Azija: 15–35 €/val.

Mažesnė kaina ne visada reiškia didesnę ekonomiją. Lietuvos kūrėjai turi pranašumų: ta pati laiko zona, ES duomenų apsaugos standartai (BDAR), sklandus bendravimas. Užsakymai iš Azijos dažnai kainuoja papildomai dėl komunikacijos trikdžių, kokybės kontrolės ir iteracijų.

Konkretus pavyzdys: vidutinio sudėtingumo e-parduotuvės programėlė su Flutter, kurta Lietuvoje, reikalauja ~800–1 200 darbo valandų. Tai reiškia 40 000–65 000 € su projektų valdymu, dizainu ir testavimu.

4 žingsnis: nepamirškite paslėptų išlaidų

Daugelis verslų suplanuoja kūrimo biudžetą ir... pameta pinigus kitur. Štai ką dažniausiai „pamiršta":

• UI/UX dizainas: 3 000–15 000 € (atskiras etapas prieš programavimą!)
• Backend / serveriai: 200–2 000 €/mėn. priklausomai nuo apkrovos (AWS, Google Cloud, Hetzner)
• Apple Developer + Google Play paskyros: 99 USD/metus + 25 USD vienkartinis
• Priežiūra ir atnaujinimai: 15–20 % pradinės kainos kasmet. iOS ir Android kas metus išleidžia naujas versijas — programėlę reikia adaptuoti
• Trečiųjų šalių paslaugos: tiesioginiai pranešimai (Firebase — nemokama iki tam tikros ribos), žemėlapiai (Google Maps — nuo 200 €/mėn. prie didelių apimčių), mokėjimo tiekėjai (Stripe ~1,4 % + 0,25 €/tranzakcija)
• Testavimas: bent 10–15 % biudžeto turėtų tekti kokybės užtikrinimui (QA)

Taisyklė: prie kūrimo kainos pridėkite bent 30 % paslėptoms ir einamosioms išlaidoms per pirmus metus.

5 žingsnis: pasirinkite bendradarbiavimo modelį

Trys pagrindiniai variantai:

• Fiksuota kaina (fixed price) — tinka, kai tiksliai žinote, ko norite. Tačiau bet koks pakeitimas — papildomas mokestis.
• Laikas ir medžiagos (time & materials) — lankstesnis modelis, mokate už realias valandas. Geriau startuoliams ir projektams, kur reikalavimai keičiasi.
• Dedikuota komanda — samdote programuotojus ilgam laikotarpiui. Optimalus variantas, jei programėlė — jūsų pagrindinis produktas.

Trumpas veiksmų planas

Jei šiandien nusprendėte kurti programėlę, štai ką darykite:

• 1 savaitė: aprašykite funkcijas, sukurkite prioritetų sąrašą, nustatykite biudžeto rėmus
• 2 savaitė: gaukite 3–5 pasiūlymus iš kūrėjų (Lietuvoje ieškokite per „Clutch", „LinkedIn" ar „Rekvizitai.lt")
• 3–4 savaitė: pasirinkite partnerį, sutarkite dėl MVP apimties ir technologijos
• 5–8 savaitė: dizaino etapas (wireframes → UI dizainas → prototipas)
• 9–20 savaitė: kūrimas sprintais, reguliari peržiūra kas 2 savaites
• 21–22 savaitė: testavimas, taisymai, paruošimas „App Store" ir „Google Play"
• 23 savaitė: paleidimas ir pirmųjų vartotojų grįžtamasis ryšys

Vidutinio sudėtingumo programėlei nuo idėjos iki paleidimo reikia 4–6 mėnesių.

Ko tikėtis 2026-aisiais

Keletas tendencijų, kurios keičia rinką jau dabar:

• DI pagalba kūrime: „GitHub Copilot", „Cursor" ir kiti DI įrankiai pagreitina kodavimą 20–40 %. Tai mažina valandų skaičių, bet nepakeičia poreikio turėti gerą architektą.
• Super-app tendencija: vietoj kelių atskirų programėlių — viena platforma su moduliais (lojalumas + e-parduotuvė + aptarnavimas).
• Kotlin Multiplatform bręsta kaip trečia cross-platform alternatyva — ypač jei serverinė dalis jau JVM ekosistemoje.
• PWA (Progressive Web Apps): veikia per naršyklę, nereikia diegti iš parduotuvės, kainuoja perpus pigiau. Nuo 2023-ųjų iOS palaiko ir PWA pranešimus. Ribojimas — prieiga prie Bluetooth, NFC ir kai kurių aparatinės įrangos funkcijų vis dar ribota.

Išvada

Mobili programėlė 2026-aisiais nėra nei taip brangu, kaip buvo prieš penkerius metus, nei taip pigu, kaip žada no-code reklamos. Realus biudžetas vidutinio sudėtingumo programėlei Lietuvoje — 30 000–70 000 € su viskuo. Svarbiausia — pradėkite nuo MVP, pasirinkite cross-platform technologiją (nebent turite labai svarias priežastis rinktis native) ir suplanuokite biudžetą ne tik kūrimui, bet ir pirmiems metams po paleidimo.

O jei biudžetas ribotas — PWA arba no-code prototipas gali būti puikus pirmas žingsnis: patikrinti idėją prieš investuojant dešimtis tūkstančių.

Šaltiniai

• Clutch — How Much Does It Cost to Build an App (2025–2026)
• Flutter — oficiali svetainė
• React Native — oficiali svetainė
• Statista — Mobile App Usage Statistics
• CV Bankas — Lietuvos IT atlyginimų duomenys