„Apple“ paduoda „OpenAI“ į teismą: kaltina 400 buvusių darbuotojų komercinių paslapčių vagyste

Silicio slėnyje prasidėjo teisinis mūšis, kuris gali apibrėžti visą ateinančią dirbtinio intelekto įrenginių erą. Liepos 10-ąją, penktadienį, „Apple“ pateikė ieškinį JAV federaliniam teismui Šiaurės Kalifornijoje, apkaltindama „OpenAI“ ir du savo buvusius darbuotojus koordinuota komercinių paslapčių vagyste. Bendrovės teigimu, tai nebuvo pavieniai atvejai — schema veikė „visais lygiais“, nuo eilinių inžinierių iki „OpenAI“ vyriausiojo aparatinės įrangos vadovo.

Byla svarbi ne vien dviem milžinėms. Ji atskleidžia, kaip aršiai kovojama dėl žmonių ir žinių, kurių reikia norint pastatyti pirmąjį tikrai populiarų AI įrenginį — ir kokia trapi riba tarp teisėto talentų perviliojimo ir intelektinės nuosavybės vagystės.

Ką konkrečiai teigia „Apple“

„Ši byla yra apie tai, kaip buvę „Apple“ darbuotojai vogė „Apple“ komercines paslaptis „OpenAI“ naudai“, — rašoma ieškinyje. „Apple“ tvirtina, kad kalbama ne apie atsitiktinai galvoje likusias žinias, o apie sąmoningą, organizuotą konfidencialios informacijos perkėlimą pas konkurentą.

Ieškinyje įvardyti du buvę darbuotojai. Tang Tan — buvęs „Apple“ produktų dizaino viceprezidentas, vadovavęs „iPhone“ ir „Apple Watch“ dizainui; 2024-ųjų vasarį jis išėjo dirbti su Jony Ive, o dabar „OpenAI“ eina vyriausiojo aparatinės įrangos vadovo (Chief Hardware Officer) pareigas. Chang Liu — vyresnysis sistemų elektros inžinierius, „Apple“ išdirbęs aštuonerius metus ir 2026-ųjų sausį perėjęs į „OpenAI“.

„Apple“ teigimu, Tan interviu su kandidatais naudojo slaptus „Apple“ projektų kodinius pavadinimus, o vis dar „Apple“ dirbančių kandidatų prašydavo į pokalbius atsinešti tikras aparatinės įrangos detales „parodyti ir papasakoti“ (show and tell). Be to, jis esą platino vidinius „Apple“ saugumo dokumentus, pažymėtus „Need to Know“, naujiems „OpenAI“ darbuotojams.

Kaltinimai Chang Liu dar konkretesni: „Apple“ tvirtina, kad jis pasinaudojo saugumo spraga ir jau po išėjimo iš bendrovės parsisiuntė konfidencialius inžinerinius failus — daugiau nei tūkstančio puslapių techninių dokumentų rinkinį apie spausdintines plokštes. Taip pat teigiama, kad jis negrąžino „Apple“ išduoto nešiojamojo kompiuterio ir konsultavo kitą „Apple“ darbuotoją, kokią konfidencialią medžiagą šiam vertėtų „pasimokyti“.

Kodėl būtent aparatinė įranga

Konflikto šaknis — „OpenAI“ užmojis kurti savo vartotojišką įrenginį. 2025-aisiais bendrovė už 6,5 mlrd. USD įsigijo „io Products“ — Jony Ive, legendinio „Apple“ dizainerio, įkurtą startuolį. Kartu su „io“ pas „OpenAI“ atėjo daugiau nei 50 darbuotojų, o pačiam aparatinės įrangos padaliniui ėmė vadovauti Ive. Būtent „io Products“ ieškinyje figūruoja kaip vienas iš atsakovų.

Kokį įrenginį stato „OpenAI“, oficialiai neatskleista, bet spaudoje minimas ir išmanusis telefonas (galimas pasirodymas apie 2028-uosius), ir „HomePod“ tipo išmanusis garsiakalbis. „Apple“ tvirtina, kad tai, ką „OpenAI“ vadina inovacija, iš tikrųjų remiasi jos pavogtomis paslaptimis: neišleistų produktų dizainais ir prototipais, metalo apdailos technikomis, maitinimo ir baterijų gamybos procesais bei nuosaviais projektavimo (CAD) failais.

Skaičius, kuris byloje skamba garsiausiai — daugiau nei 400 buvusių „Apple“ darbuotojų šiuo metu dirba „OpenAI“. Pats savaime jis nieko neįrodo: talentų judėjimas Silicio slėnyje yra norma, o inžinieriai turi teisę keisti darbdavius. Tačiau „Apple“ šį srautą pateikia kaip sistemingo „proto nutekinimo“ foną, kuriame, jos teigimu, ir vyko paslapčių vagystė.

„OpenAI“ atsakas ir teisinis kontekstas

„OpenAI“ kaltinimus atmeta. „Mes nesidomime kitų bendrovių komercinėmis paslaptimis. Ir toliau esame susitelkę kurti novatorišką technologiją, įgalinančią žmones visame pasaulyje“, — teigiama bendrovės pareiškime. „Apple“ savo ruožtu tvirtina, kad dar 2026-ųjų vasarį kreipėsi į „OpenAI“ dėl susirūpinimą keliančių veiksmų, bet jokio atsako nesulaukė.

„Apple“ reikalauja teismo draudimo (injunctive relief) ir žalos atlyginimo, tikslios sumos neįvardydama. Komercinių paslapčių bylos JAV neretai virsta ilgais, brangiais procesais, kuriuose sunkiausia įrodyti, kad konkurento produktas remiasi būtent pavogta, o ne savarankiškai sukurta informacija. Todėl daugelis tokių ginčų baigiasi taikos sutartimis, o ne teismo verdiktu.

Ką tai reiškia rinkai ir Lietuvos verslui

Simboline prasme ši byla — dviejų epochų susidūrimas. „Apple“ dešimtmečius diktavo, kaip turi atrodyti ir jaustis vartotojiška elektronika. „OpenAI“, perviliojusi jos dizainerius ir inžinierius, atvirai siekia sukurti įrenginį, kuris AI padarytų tokį pat kasdienį kaip išmanusis telefonas. Ginčas dėl paslapčių iš esmės yra ginčas dėl to, kas valdys kitą aparatinės įrangos platformą.

Lietuvos technologijų bendrovėms, kad ir kokios mažesnės jos būtų, ši istorija primena keletą praktinių dalykų. Pirma, darbuotojo judėjimas pas konkurentą yra teisėtas, o štai konfidencialių failų, dokumentų ar prototipų pasiėmimas — ne; riba tarp „žinau, kaip tai daroma“ ir „turiu jų failus“ yra būtent ta, kurią teismai vertina. Antra, intelektinės nuosavybės apsauga prasideda ne nuo ieškinio, o nuo tvarkos: aiškių nekonkuravimo ir konfidencialumo susitarimų, prieigos teisių valdymo ir įrangos grąžinimo procedūrų išeinant. Trečia, kai auga įmonės vertė, auga ir pagunda konkurentams „nusipirkti“ ne tik žmones, bet ir jų atsineštas žinias — todėl svarbu iš anksto žinoti, kur baigiasi teisėta patirtis ir prasideda svetima paslaptis.

Nesvarbu, kaip baigsis ši konkreti byla — ji jau tapo aiškiu signalu: AI įrenginių lenktynėse kovojama ne tik dėl modelių ir čipų, bet ir dėl žmonių galvose bei „Apple“ serveriuose slypinčių žinių.