Nvidia stato „fizinį AI“ Japonijoje: Cosmos 3 Edge ir 20+ pramonės milžinių

Kol didžioji dalis dirbtinio intelekto naujienų sukasi apie pokalbių robotus ir kodo generavimą ekrane, „Nvidia" vadovas Jensenas Huangas šią savaitę Tokijuje nubrėžė kitą frontą — fizinį AI. Per dvi dienas trukusį vizitą Japonijoje jis pristatė naują modelį robotams, subūrė daugiau nei 20 Japonijos pramonės milžinių į bendrą koaliciją ir pavadino tai „japoniškojo AI pradžia". Žinutė aiški: kito etapo AI lenktynės vyks ne debesyje, o gamyklose, sandėliuose ir ligoninėse.

Kas įvyko Tokijuje

Huangas Japonijoje lankėsi liepos 16–17 d. ir per tą laiką suvedė kartu beveik visą šalies robotikos ir pramonės elitą. „Kitas AI frontas yra fiziniame pasaulyje, ir tai Japonijai — kartą per kartą pasitaikanti galimybė", — sakė jis. Idėja paprasta: Japonija dešimtmečius pirmavo pramoninėje robotikoje ir tikslioje gamyboje, o dabar prie tos aparatinės bazės prijungiami AI „pasaulio modeliai", kurie leidžia mašinoms suvokti aplinką ir veikti joje, o ne vien vykdyti iš anksto užprogramuotus judesius.

„Fizinis AI" (angl. physical AI) — tai dirbtinis intelektas, įkūnytas robote ar mašinoje, gebantis matyti, suprasti erdvę ir priimti sprendimus realiu laiku. Būtent čia „Nvidia" nori tapti tokia pat numatytąja platforma, kokia jos lustai jau tapo generatyviniam AI.

Cosmos 3 Edge — smegenys, telpančios robote

Vizito centre — naujas modelis „Cosmos 3 Edge". Tai kompaktiškas „pasaulio modelis", sukurtas taip, kad vizualinį mąstymą ir roboto valdymą galėtų vykdyti tiesiai įrenginyje, be nuolatinio ryšio su debesimi. Modelis turi 4 mlrd. parametrų, pastatytas ant „Nvidia" „Nemotron" šeimos ir sukasi ant kraštinių („edge") lustų — „Jetson" platformos (įskaitant naujus T2000 ir T3000 modulius), RTX vaizdo plokščių bei DGX sistemų.

Praktinis skirtumas nuo ankstesnės „Cosmos 3" kartos (pristatytos birželį) — dydis ir greitis pritaikymo prasme: kūrėjai, anot „Nvidia", modelį prie konkretaus roboto, transporto priemonės ar jutiklių gali priderinti maždaug per parą. Tai svarbu, nes fizinio pasaulio užduotys — paimti detalę, apeiti kliūtį, dirbti šalia žmogaus — reikalauja mažo delsimo ir sprendimų vietoje, o ne kelionės į serverį ir atgal.

„Cosmos" koalicija: kas prisijungė

Bene svarbiausias vizito rezultatas — ne pats modelis, o kompanijų, sutikusių jį naudoti, sąrašas. Į „Nvidia" suburtą „Cosmos" koaliciją ketina jungtis daugiau nei 20 japoniškų įmonių, tarp jų — pramoninės robotikos lyderiai FANUC, „Yaskawa Electric", „Kawasaki Heavy Industries", technologijų grandai „Fujitsu", „Hitachi", NEC, „Sony Group", „SoftBank", taip pat „Honda R&D", „Preferred Networks", „Groove X", „Telexistence" ir kiti. Koalicijos tikslas — kartu kurti atvirus multimodalinius pamatinius modelius robotams, skaitmeniniams dvyniams ir fiziniam AI.

Ketvirtadienį „Nvidia" atskirai paskelbė ir apie bendradarbiavimą su FANUC bei „Yaskawa" — dviem įmonėmis, gaminančiomis didelę dalį pasaulio pramoninių robotų rankų. „Fujitsu" tuo metu veda iniciatyvą sukurti bendrą valdymo platformą su FANUC, „Yaskawa" ir „Kawasaki", kuri sujungtų skaitmeninę ir fizinę gamybos pusę. Kai tie patys robotai, kurie jau stovi tūkstančiuose gamyklų, gauna bendrą AI „sluoksnį", pokytis gali plisti greitai.

Kodėl būtent Japonija

Pasirinkimas neatsitiktinis. Japonija — viena sparčiausiai senstančių pasaulio visuomenių ir jau dabar susiduria su aštriu darbo jėgos trūkumu. Huangas fizinį AI pristatė kaip tiesioginį atsaką į šią demografinę problemą: „Su AI ir robotika galite sustiprinti turimus darbuotojus ir padidinti šalies produktyvumą." Japonijos vadovai atvirai kalba apie viltį, kad protingi robotai padės prižiūrėti vienišus senyvus žmones — sritis, kur robotui reikia ne jėgos, o gebėjimo saugiai veikti šalia žmogaus.

Prie to prisideda ir valstybės ambicija. Japonija pripažįsta atsiliekanti nuo JAV ir Kinijos grynojo AI srityje, todėl premjerė Sanae Takaichi paskelbė planą iki 2040 m. sutelkti daugiau nei 370 trln. jenų (apie 2,3 trln. USD) viešojo ir privataus sektoriaus investicijų, kur fizinis AI įvardytas prioritetu greta puslaidininkių ir duomenų centrų. Tai „suverenaus AI" logika: šalis nori, kad kritinės technologijos ir duomenys liktų savo teritorijoje ir savo pramonės rankose.

Ne tik pažadai: konkretūs skaičiai

Vizitas nebuvo vien apie ateities viziją. „Nvidia" nurodė ir veikiančius diegimus: tyrimų institute RIKEN statomas superkompiuteris „RIKYU" su 1 600 „Blackwell" lustų (GB200 NVL4 platforma) ir kvantinės-HPC sistema „ROQUO" su 540 „Blackwell" lustų, o kvantinės chemijos skaičiavimai ant GPU pagreitėja iki 13,4 karto, palyginti su CPU. „Hitachi" savo geležinkelių taikymuose skelbia 15 % mažesnes priežiūros sąnaudas. Tai signalas, kad „fizinis AI" jau slenka iš demonstracijų į realią pramonę.

Ką tai reiškia Lietuvai ir Europai

Iš pirmo žvilgsnio Tokijo naujiena atrodo tolima, bet loginė grandinė artima ir mums. Europa — taip pat senstantis žemynas su darbo jėgos trūkumu gamyboje, logistikoje ir slaugoje. Lietuvos pramonė (metalo apdirbimas, baldai, elektronika, maisto gamyba) jau šiandien konkuruoja būtent produktyvumu, o ne pigia darbo jėga, tad robotai, gebantys ne tik kartoti judesį, bet ir prisitaikyti prie kintančios gamybos, čia turi realią vertę.

Antra pamoka — apie „suverenų AI". Kol Europa debatuoja, kaip išlaikyti technologinę nepriklausomybę, Japonija rodo pavyzdį: sujungti stiprią savo pramonę su išorine AI platforma, bet sąlygomis, kuriose vertė lieka viduje. Ir trečia, mažiau maloni detalė — koalicijos širdyje vis tiek stovi „Nvidia" lustai ir programinė įranga. Kaip ir generatyviniame AI, fizinio AI erą greičiausiai vėl pradės ta pati įmonė, kontroliuojanti infrastruktūrą. Klausimas Europos ir Lietuvos verslui paprastas: adaptuotis anksti ir naudoti šiuos įrankius savo naudai, ar laukti, kol konkurentai tai padarys pirmi.