Samsung deda 648 mlrd. USD ant stalo: didžiausias statymas lustų ir AI lenktynėse

Pinigų suma tokia didelė, kad ją sunku suvokti: 1 000 trln. Pietų Korėjos vonų – apie 648 mlrd. JAV dolerių. Tiek per artimiausią dešimtmetį į savo šalies ekonomiką žada suleisti Samsung grupė kartu su kitais Korėjos pramonės milžinais. „Reuters" pranešimu (2026 m. birželio 26 d.), planas pristatomas susitikime su prezidentu Lee Jae-myungu, o jo ašis – lustų gamyklos, dirbtinio intelekto duomenų centrai, baterijos ir ekranai.

Tai – ne tik korporacijos biudžetas. Tai viena didžiausių vienos šalies pramonės investicijų istorijoje ir aiškus signalas, kur juda pasaulinės lustų lenktynės. Pažiūrėkime, kur tie pinigai keliaus, kodėl būtent dabar ir ką visa tai reiškia tokiems verslams kaip Lietuvoje.

Kur eis 648 milijardai

Pagal viešintus planus, didžioji dalis – iki 300 trln. vonų (apie 194 mlrd. USD) – galėtų atitekti naujoms lustų gamykloms šalies pietvakariuose. Likę pinigai pasiskirsto tarp keturių krypčių:

• Puslaidininkiai – atminties ir logikos lustų gamyba, kuri yra Samsung širdis.
• AI duomenų centrai – infrastruktūra, ant kurios sukasi dirbtinis intelektas.
• Baterijos – per „Samsung SDI", taikant elektromobilių ir energijos kaupimo rinkas.
• Ekranai ir IT paslaugos – įskaitant „Samsung SDS" debesijos bei integracijos veiklą.

Svarbu, kad planą drauge pristato ne tik Samsung, bet ir jos pagrindinė varžovė atminties rinkoje – SK Hynix. Dvi įmonės kartu valdo liūto dalį pasaulinės DRAM ir didelio pralaidumo atminties (HBM) gamybos – būtent tos atminties, be kurios neveiktų nė vienas rimtas AI greitintuvas.

Kodėl būtent dabar: AI atmintis ima trūkti

Trumpas atsakymas – dirbtinis intelektas suvalgo atmintį greičiau, nei kas nors tikėjosi. Prezidento patarėjas Kim Yong-beomas pažymėjo, kad dėl staigiai išaugusios AI lemiamos atminties paklausos SK Hynix ir Samsung gali tekti į vidurį ketvirtojo dešimtmečio (mid-2030s) perkelti projektus, kurie iš pradžių buvo planuoti 2040-iesiems. Kitaip tariant, ateitis atėjo per anksti, ir gamyklas reikia statyti dabar.

Tai logiška tąsa to, ką jau matome rinkoje: HBM atmintis, kurią naudoja Nvidia ir kiti AI lustų gamintojai, tapo deficitine preke. Kiekvienas didelis AI duomenų centras – tūkstančiai greitintuvų, o kiekvienas greitintuvas – krūva brangios atminties. Kas pagamins jos daugiau ir greičiau, tas užsidirbs. Todėl Samsung ir SK Hynix lažybos iš esmės yra lažybos, kad AI bumas nesibaigs bent jau šį dešimtmetį.

Po investicijų antrašte – ir politika

Ne viskas čia vien apie technologijas. Planas pristatomas tiesiai prezidentūroje, susitikime su Lee Jae-myungu, ir tai jau sukėlė ginčų. Didelė dalis naujų gamyklų numatyta pietvakarių regione (Kvangžu ir Pietų Čolos provincija), kur tradiciškai stiprios prezidento partijos pozicijos – 2025 m. rinkimuose Lee ten surinko apie 85 % balsų.

Opozicija dėl to planą vadina politiškai motyvuotu, esą valdžia spaudžia įmones investuoti būtent į savo „tvirtovę". Vyriausybės argumentas priešingas: Korėjos lustų pramonė per daug sukoncentruota aplink Seulą, o naujos gamyklos kituose regionuose subalansuotų šalies plėtrą ir sukurtų darbo vietų ten, kur jų labiausiai reikia. Tiesa, ekspertai įspėja apie realią kliūtį – kvalifikuotų darbuotojų pietvakariuose pritraukti bus itin sunku, ir nuo to nemažai priklausys, ar planas pavirs veikiančiomis gamyklomis.

Ką tai reiškia rinkai – ir Lietuvai

Iš pirmo žvilgsnio Korėjos lustų gamyklos atrodo toli nuo Lietuvos verslo kasdienybės. Bet grandinė trumpesnė, nei atrodo.

Pirma, atminties kainos. Jei Samsung ir SK Hynix tikrai pagreitins atminties gamybą, vidutiniu laikotarpiu tai turėtų stabilizuoti DRAM ir HBM pasiūlą. Trumpuoju – atvirkščiai: kol gamyklos statomos, gamintojai brangiausią pajėgumą skiria AI atminčiai, o tai jau kelia įprastos RAM kainas serveriuose ir kompiuteriuose. Tai jaučia kiekvienas, kas šiemet pirko ar nuomojo serverius debesyje.

Antra, AI infrastruktūros kaina. Brangstanti atmintis ir greitintuvai reiškia brangesnį „inference" – tą patį, ant ko statomi AI produktai. Lietuviškoms įmonėms, integruojančioms AI į savo paslaugas, tai priminimas, kad modelių pasirinkimas ir efektyvumas (mažesni, pigesni modeliai ten, kur jų pakanka) ilgainiui taupo realius pinigus.

Trečia, geopolitika. Kol JAV ir Kinija varžosi dėl lustų, Korėja šiuo planu aiškiai sako, kad nori likti gamybos centru, o ne tik tiekėju. Europa tuo metu vis dar tik kuria savo puslaidininkių savarankiškumą. Verslui tai signalas, kad tiekimo grandinių rizikos – kainų svyravimai, eksporto apribojimai, pajėgumų trūkumas – artimiausiais metais niekur nedings ir į jas verta atsižvelgti planuojant IT biudžetus.

Galutinė išvada paprasta: 648 mlrd. USD nėra vien įspūdingas skaičius antraštei. Tai statymas, kad dirbtinio intelekto apetitas atminčiai ir skaičiavimo galiai augs dar ilgai – ir kad tą apetitą maitins tos pačios kelios bendrovės, nuo kurių jau dabar priklauso pasaulio lustų pulsas. Ar planas pavirs gamyklomis, parodys ne pranešimai spaudai, o kranai pietvakarių Korėjoje per ateinančius metus.