Niujorkas – pirmoji JAV valstija, stabdanti naujus milžiniškus duomenų centrus

Liepos 14 d. Niujorko gubernatorė Kathy Hochul pasirašė vykdomąjį įsakymą, kuriuo valstija tapo pirmąja JAV, įvedusia moratoriumą naujiems hiperskalės (hyperscale) duomenų centrams. Tai pirmas atvejis, kai visos valstijos mastu stabdomas didžiausių AI ir debesijos objektų statybų srautas – ir aiškiausias iki šiol politinis signalas, kad dirbtinio intelekto infrastruktūros bumas pradeda susidurti su realiais energetikos ir bendruomenių apribojimais.

Įsakymas iki vienų metų sustabdo valstijos aplinkosaugos leidimus naujiems ir plečiamiems duomenų centrams, naudojantiems 50 megavatų (MW) ar daugiau galios. Kad būtų aiškiau, kokia tai galia – vieno tokio objekto suvartojimo užtektų maždaug 9 000–40 000 namų ūkių elektrai. Šiuo metu Niujorko valstijoje jau veikia keturi hiperskalės duomenų centrai, o dar 39 projektų paraiškos laukia leidimų – būtent jos ir įšaldomos.

Ką tiksliai numato Hochul įsakymas

Moratoriumas – ne visiškas draudimas, o pauzė, per kurią valstija ketina paruošti nuoseklias taisykles. Konkrečiai vykdomasis įsakymas nurodo:

• Aplinkos apsaugos departamentui (DEC) laikinai stabdyti diskrecinius leidimus ir licencijas projektams, kurie iki liepos 14 d. dar nebuvo baigti derinti;
• Viešųjų paslaugų departamentui (DPS) parengti bendrą poveikio aplinkai vertinimą (Generic Environmental Impact Statement), kuris nustatytų vienodus standartus visiems būsimiems duomenų centrams;
• Empire State Development agentūrai per 60 dienų pristatyti „bendruomenių investicijų“ sistemą;
• svarstyti atskiro „Tinklo spartinimo fondo“ (Grid Acceleration Fund) steigimą ir siekti panaikinti pardavimo mokesčio lengvatas didžiuliams duomenų centrams.

„Kadangi duomenų centrų plėtra grasina kelti komunalines sąskaitas, sekinti gamtos išteklius ir kurti neapibrėžtumą niujorkiečiams, mano pareiga – imtis veiksmų ir vadovauti", – pareiškime sakė K. Hochul. Gretimas įstatymo projektas, jei būtų priimtas, ribą sumažintų nuo 50 iki 20 MW – tai apimtų kur kas daugiau objektų.

Kodėl būtent dabar: elektros kainų šuolis

Sprendimas gimė ne tuščioje vietoje. Regionuose, kuriuose koncentruojasi duomenų centrai, elektros kainos per pastaruosius penkerius metus šoktelėjo iki neatpažįstamumo. PJM – didmeninės elektros rinkos operatorius, aptarnaujantis 67 mln. žmonių 13-oje valstijų – 2026 m. pirmąjį ketvirtį fiksavo vidutinę 136,53 USD už megavatvalandę kainą, beveik 76 proc. daugiau nei prieš metus. Dar ryškesnis pokytis įvyko galios (pajėgumų) aukcione: kaina pakilo nuo 28,92 USD už megavatą per dieną 2024 m. iki 329,17 USD – daugiau kaip 1 000 proc. augimas.

Šie skaičiai virsta konkrečiomis namų ūkių sąskaitomis. „Fortune" duomenimis, duomenų centrai visuomenei jau uždėjo apie 23 mlrd. USD papildomų elektros išlaidų. O prognozės rodo, kad spaudimas tik didės: „Bloom Energy" vertinimu, JAV duomenų centrų energijos poreikis 2025–2028 m. beveik padvigubės – nuo maždaug 80 iki 150 gigavatų, o dešimtmečio pabaigoje jiems galėtų tekti iki 17 proc. visos šalies elektros.

AI bumas prieš vietos bendruomenes

Niujorko žingsnis atskleidžia gilėjančią įtampą tarp technologijų milžinų ir vietos gyventojų. Vien šiais metais didžiosios kompanijos – „Meta", „Amazon", „Microsoft", „Google" ir „OpenAI" – AI infrastruktūrai numato išleisti mažiausiai 700 mlrd. USD. Tuo pačiu metu „Gallup" apklausa parodė, kad 70 proc. amerikiečių nepritaria AI duomenų centrų statyboms savo apylinkėse.

Kelios JAV savivaldybės jau buvo įsivedusios vietinių apribojimų, tačiau Niujorkas – pirmoji visa valstija, žengusi tokį žingsnį. Kryptis kertasi su federaline politika: Trumpo administracija ragina kuo greičiau plėsti AI pajėgumus, tai grįsdama nacionaliniu saugumu ir konkurencija su Kinija. Tad moratoriumas tampa ir precedentu, kaip vietos valdžia gali stabdyti tai, ką centrinė valdžia skatina – o tokių bandymų kitose valstijose greičiausiai daugės.

Ką tai reiškia Lietuvai ir Baltijos regionui

Iš pirmo žvilgsnio Niujorko sprendimas atrodo tolimas, tačiau logika, kurią jis atskleidžia, tiesiogiai liečia ir Lietuvą. Baltijos šalys pastaraisiais metais save pozicionuoja kaip patrauklią vietą duomenų centrams: santykinai vėsus klimatas, žalios energijos ambicijos ir po sinchronizacijos su kontinentine Europa sustiprintas elektros tinklas. Tačiau ta pati AI paklausa, kuri traukia investicijas, kelia ir tą patį klausimą – kas apmokės padidėjusį energijos poreikį ir kaip jį suderinti su gyventojų interesais.

Lietuvos ir ES verslui čia yra dvejopa žinia. Viena vertus, Niujorko pauzė primena, kad duomenų centro projektas nebėra vien techninis ir finansinis sprendimas – jį vis labiau lemia elektros tinklo pajėgumai, aplinkosaugos reikalavimai ir vietos bendruomenių nuotaikos. ES lygmeniu jau ruošiami energijos vartojimo efektyvumo ir tvarumo reikalavimai duomenų centrams, tad panašios „stabdymo" logikos galima tikėtis ir čia. Kita vertus, būtent aiškesnės, nuspėjamos taisyklės – o ne chaotiškas draudimų srautas – ilgainiui yra tai, ko reikia rimtiems investuotojams.

Platesnė pamoka paprasta: dirbtinio intelekto ekonomika remiasi ne tik modeliais ir lustais, bet ir megavatais. Kol AI paklausa auga greičiau nei elektros tinklai spėja plėstis, energetikos apribojimai tampa realiu AI plėtros stabdžiu – ir Niujorko moratoriumas veikiausiai yra tik pirmas iš daugelio tokių sprendimų, kuriuos pamatysime abipus Atlanto.