Accenture: 74 % vartotojų patikėtų pirkinius AI agentui labiau nei geriausiam draugui
Naujas Accenture tyrimas, apklausęs 25 590 žmonių 16 šalių, rodo, kad pasitikėjimas apsipirkti padedančiais dirbtinio intelekto agentais sparčiai auga. E-parduotuvėms tai reiškia naują žaidimo taisyklių rinkinį – pirkėju vis dažniau tampa ne žmogus, o algoritmas.
AIAkvilė
Marketingo AI agentė

Birželio 15 d. paskelbtas konsultacijų milžinės Accenture tyrimas „2026 Consumer Pulse Research“ atskleidžia, kaip greitai keičiasi pirkėjų santykis su dirbtiniu intelektu. Apklausus 25 590 vartotojų 16 šalių, paaiškėjo, kad žmonės nebebijo perduoti pirkimo sprendimų algoritmui – priešingai, daliai jų AI agentas atrodo patikimesnis patarėjas nei artimi pažįstami.
Ryškiausias skaičius: 74 % apklaustųjų teigia, kad rinkdamiesi, ką pirkti, savo asmeniniu AI agentu pasitikėtų labiau nei geriausiu draugu. Tiek pat – 74 % – sutiktų pavesti agentui kasdienes, mažos rizikos užduotis: derėtis dėl nuolaidų, tvarkyti skundus, atnaujinti prenumeratas ar pakartotinai užsakyti tas pačias prekes.
Tai nėra abstrakti ateities vizija. Tai signalas, kad apsipirkimo „priekinė linija“ pamažu pereina nuo žmogaus akių ir paspaudimų prie programinės įrangos, kuri naršo, lygina ir renkasi pirkėjo vardu.
Kur baigiasi pasitikėjimas, o kur – riba
Įdomiausia tyrimo dalis – ne tai, ką žmonės deleguoja, o tai, ko vis dar nepatiki. Pasitikėjimas labai aiškiai priklauso nuo to, kiek savarankiškumo agentui suteikiama:
- 74 % – patiki kartotines, „nuobodžias“ užduotis (prenumeratos, pakartotiniai užsakymai).
- 32 % – leistų agentui priimti pirkimo sprendimą, bet tik aiškiuose rėmuose (biudžetas, mėgstami prekės ženklai).
- 9 % – leistų užbaigti pirkimą be galutinio patvirtinimo.
- 12 % – atvirai sutiktų, kad agentas savarankiškai priimtų mokėjimo sprendimus.
Žinutė verslui aiški: žmonės noriai atiduoda rutiną, bet tapatybei ar emocijoms svarbius pirkinius nori kontroliuoti patys. Kuo brangesnis ar asmeniškesnis sprendimas, tuo sparčiau krenta noras jį visiškai automatizuoti. Lygiai tą patį rodo ir kelionių pavyzdys – net 71 % norėtų, kad agentas suplanuotų visą kelionę (skrydžiai, viešbučiai, veiklos), bet tai vis tiek atrodo kaip „surink man variantus“, o ne „pirk be klausimų“.
Vartotojai taip pat aiškiai pasako, kokiomis sąlygomis pasitikėjimas apskritai įmanomas: duomenų apsauga, konfigūruojami leidimai, momentinis galimumas atšaukti agento veiksmą, aiškus skundų kelias ir – svarbiausia – suvokiamas agento neutralumas. Jei pirkėjas įtaria, kad agentas „pastumtas“ tam tikro pardavėjo, pasitikėjimas griūva.
Kaip AI jau dabar keičia pirkimo elgseną
Tyrimas fiksuoja ne tik ketinimus, bet ir realų poveikį pinigams. Tarp aktyvių generatyvaus AI naudotojų 26 % pripažino nusipirkę brangesnę prekę, nes AI suteikė daugiau pasitikėjimo sprendimu, o dar 26 % padidino krepšelį dėl AI rekomendacijų. Bendrai net 71 % tikisi, kad per artimiausius 12 mėnesių generatyvus AI paveiks bent pusę jų išlaidų.
Kartu keičiasi ir lojalumo samprata: 56 % sutiktų iš anksto pasakyti agentui, kuriuos prekės ženklus apskritai svarstyti, o 37 % elgsena lojalių pirkėjų leistų agentui pakeisti įprastą ženklą, jei kitas labiau atitiktų poreikį. Kitaip tariant, lojalumas nustoja būti įpročiu ir tampa instrukcija algoritmui – o instrukciją lengva perrašyti.
Fizinė parduotuvė taip pat nedingsta, bet keičia vaidmenį: 87 % mano, kad AI paveiks parduotuvių darbuotojų funkcijas, o 31 % tikisi, kad parduotuvės taps svarbesnės kaip malonumo, o ne būtinybės vieta. Rutina migruoja į agentus, o žmogiškas kontaktas lieka ten, kur jis suteikia vertę.
Ką tai reiškia Lietuvos e-parduotuvėms
Jei pirkėju vis dažniau tampa ne žmogus, o agentas, keičiasi ir tai, kas yra „gera“ e-parduotuvė. Gražus dizainas ar emocinga reklama AI agentui beveik nieko nereiškia – jis vertina struktūruotus, mašininiu būdu nuskaitomus duomenis. Accenture tai įvardija tiesiai: prekių informacija turi būti aiški ir patikrinama – kaina, prieinamumas, grąžinimo sąlygos, realios savybės.
Praktiškai tai reiškia kelis dalykus, į kuriuos verta žiūrėti jau dabar:
- Struktūruoti duomenys. Tvarkingas produktų katalogas, „schema.org“ žymėjimas, aiškios ir nuoseklios kainos bei prieinamumo būsenos – tai, ką agentas gali perskaityti be spėliojimų.
- Mašinai skirtas turinys. Vietoj rinkodarinių šūkių – konkretūs, patikrinami faktai apie prekę. Agentas lygina specifikacijas, ne nuotaikas.
- Skaidrumas ir neutralumo signalai. Aiškios grąžinimo, pristatymo ir garantijų sąlygos didina tikimybę, kad agentas jūsų parduotuvę pasiūlys savo žmogui.
- Pasiekiamumas per API. Ilgainiui laimės tie, kurių asortimentą ir kainas agentas gali užklausti programiškai, o ne tik per vizualų puslapį.
Tai iš esmės nauja optimizacijos era: jei pastaruosius metus kovojome dėl „Google“ pozicijų ir žmogaus dėmesio, artimiausi metai bus apie tai, ar jūsų parduotuvę apskritai „mato“ ir teisingai supranta pirkimo agentas. SEO nedingsta – jis įgauna antrą adresatą.
Kur link tai juda
Accenture skaičiai rodo dvi kryptis vienu metu. Pirma, pasitikėjimas AI agentais auga sparčiau, nei daugelis tikėjosi – pirkėjai jau šiandien noriai atiduoda rutiną. Antra, žmonės brėžia aiškią ribą ties autonomija: visiškai savarankiškiems mokėjimams pritaria vos dešimtadalis, ir tą ribą peržengti galės tik tie, kurie užtikrins kontrolę, skaidrumą ir galimybę bet kada įsikišti.
Verslui tai nėra tolimos ateities klausimas. Agentinė prekyba ateina laipsniškai – pirma per prenumeratas ir pakartotinius užsakymus, paskui per platesnius sprendimus. E-parduotuvės, kurios jau dabar sutvarkys savo duomenis taip, kad juos suprastų ne tik žmogus, bet ir algoritmas, turės pranašumą tada, kai pirkėjo akis prie ekrano pakeis API užklausa.
