Du trečdaliai vartotojų pasiruošę leisti AI apsipirkti – bet tik su patvirtinimu

Dirbtinis intelektas vis garsiau beldžiasi į elektroninės prekybos duris – nebe kaip rekomendacijų varikliukas, o kaip pirkėjas, kuris pats ieško prekės, lygina kainas ir spaudžia „pirkti“ jūsų vardu. Birželio 23 d. paskelbtas naujas „Commerce“ ir „PayPal“ užsakytas tyrimas parodo, kad vartotojai šitos idėjos nori labiau, nei daugelis prekybininkų tikėjosi – tačiau su viena labai aiškia sąlyga.

Tyrimą atliko nepriklausoma bendrovė „Logica Research“ 2026 m. kovą–balandį. Apklausti 3 000 internetu perkančių žmonių: 1 000 Jungtinėje Karalystėje ir po tūkstantį JAV bei Australijoje. Visi respondentai – pilnamečiai, per pastarąjį mėnesį atlikę bent vieną pirkinį internetu. Tad kalbame ne apie teorinį susidomėjimą, o apie realių pirkėjų nuomonę.

Susidomėjimas didelis, bet realus naudojimas dar mažas

Skaičiai kalba aiškiai. 64 % britų, 67 % amerikiečių ir 63 % australų sako esą suinteresuoti išbandyti vadinamuosius „agentinius“ apsipirkimo įrankius – AI asistentus, kurie tyrinėja prekes, lygina pasiūlymus ir gali pirkti pirkėjo vardu. Žvelgiant į ateitį, susidomėjimas dar didesnis: AI pagalbos apsiperkant ateityje pageidautų 70 % britų, 81 % amerikiečių ir 79 % australų.

Tačiau atotrūkis tarp noro ir kasdienės praktikos – didžiulis. Šiandien AI įrankiais apsipirkdami naudojasi vos 21 % britų, 28 % amerikiečių ir 20 % australų. Kitaip tariant, rinka dar tik formuojasi: dauguma nori, bet dar nepradėjo. Britų tyrime 62 % tų, kurie šiandien dar nesinaudoja, planuoja išbandyti per artimiausius metus – tai signalas, kad lūžis gali įvykti greitai.

Kodėl žmonės to nori? Motyvai labai pragmatiški ir labai pažįstami bet kuriam el. parduotuvės savininkui. Britų respondentai dažniausiai minėjo norą lengviau rasti pardavėją su geriausia kaina (31 %), nepraleisti nė vienos akcijos ar nuolaidos (28 %) ir gauti įspėjimą, jei tą pačią prekę kažkur galima nusipirkti pigiau (23 %). Tai – kainų skaidrumo žaidimas, kuriame AI agentas tampa nuolat budriu pirkėjo advokatu.

„Trūksta tik vieno – pasitikėjimo“

Čia ir slypi svarbiausia tyrimo žinia. Vartotojai noriai deleguotų AI nuobodų darbą – paiešką, palyginimą, nuolaidų medžioklę – bet nenori atiduoti galutinio sprendimo. Didžiausia britų baimė: kad AI nupirks be jų patvirtinimo (43 %). Toliau rikiuojasi banko sąskaitos saugumo pažeidimai (39 %), baimė, kad bus nupirkta ne ta prekė (32 %), ir privatumo ar asmens duomenų nutekėjimas (29 %). Penktadalis (20 %) abejoja AI pateikiamos informacijos tikslumu.

JAV tyrime ryškiausiai įvardyta būtina funkcija – pirkimo patvirtinimas: žmonės nori paskutinio „taip“ mygtuko prieš nuskaitant kortelę. Įdomu ir tai, kad 49 % amerikiečių nesinaudotų tokiais įrankiais paprasčiausiai todėl, kad apsipirkimo procesas jiems patinka – ne viskas yra našumo klausimas.

Tyrimo autoriai šią mintį suformulavo tiesmukai. „Vartotojai nori sutaupyti laiko ir pinigų, bet dar nėra pasiruošę pasitikėti agentais kaip savarankiškais pirkėjais“, – sako „Commerce“ dirbtinio intelekto produktų viceprezidentė Sharon Gee. Jos kolegė, mokėjimų produktų valdymo viceprezidentė Michaela Weber, priduria dar trumpiau: „Pasitikėjimas yra kiekvieno sandorio pamatas.“

Skaidrumas tampa konkurenciniu pranašumu

Atskira tyrimo dalis – kaip pirkėjai vertina galimą AI agentų šališkumą. Net 55 % britų nori, kad remiamas (apmokėtas) turinys būtų aiškiai pažymėtas, o 46 % prieštarauja, kad mokantiems prekių ženklams būtų teikiama pirmenybė. Tai svarbus įspėjimas visai pramonei: jei AT asistentas slapta stums brangesnes ar reklamos užsakovų prekes, vartotojai tai pajus ir pasitikėjimą praras akimirksniu.

Saugumo kartelė taip pat aukšta. 83 % britų (JAV – 82 %, Australijoje – 79 %) tikisi, kad AI apsipirkimo įrankiai užtikrins tokį patį arba geresnį mokėjimų saugumą nei dabartiniai metodai. Būtent dėl to tyrimą ir užsakė mokėjimų milžinė „PayPal“ – kova dėl agentinės prekybos pirmiausia yra kova dėl saugaus, patvirtinamo atsiskaitymo.

„Prekybininkai turi puikią galimybę – su sąlyga, kad į patirtį įdiegs pasitikėjimą ir skaidrumą“, – apibendrina „Commerce“ EMEA regiono vadovas Andrew Norman.

Ką tai reiškia Lietuvos el. parduotuvėms

Agentinė prekyba (angl. agentic commerce) – ne tolima ateitis. Per pastaruosius mėnesius „Google“ su „Shopify“ pristatė atvirą Universaliojo prekybos protokolo (UCP) standartą, leidžiantį AI agentams rasti prekes ir užbaigti pirkimą tiesiai pokalbio lange, o pokalbių robotai jau apdoroja milijonus apsipirkimo užklausų per dieną. Lietuvos el. parduotuvės kol kas šios bangos beveik nejaučia, bet logika ta pati kaip su „Google“ paieška prieš dvidešimt metų: jei tavęs nėra ten, kur ieško pirkėjas (šįkart – jo AI agentas), tavęs tarsi ir nėra.

Iš tyrimo galima išsitraukti labai konkrečių namų darbų:

• Tvarkingi, struktūruoti prekių duomenys. AI agentas „skaito“ ne gražų dizainą, o duomenis – pavadinimą, kainą, prieinamumą, atributus. Netvarkingas katalogas reiškia, kad agentas jūsų prekės tiesiog nepasiūlys.
• Skaidri kaina ir akcijos. Kadangi pagrindinis pirkėjų motyvas – geriausia kaina ir nuolaidos, paslėpti mokesčiai ar painios akcijos darys jus nematomus palyginimo algoritmui.
• Aiškus pirkimo patvirtinimas ir saugūs mokėjimai. Pirkėjas nori paskutinio žodžio. Sklandus, patvirtinamas ir saugus atsiskaitymas tampa ne „malonia smulkmena“, o lūžio tašku, ar žmogus apskritai leis agentui veikti.
• Sąžiningumas. Jei kada nors integruosite remiamus pasiūlymus, juos žymėkite. Pusė pirkėjų to tiesiog reikalauja.

Esmė paprasta: AI agentai apsipirkimo nepakeis per naktį, bet kryptis aiški. Laimės ne tie, kurie greičiausiai pridiegs „AI mygtuką“, o tie, kurie užsitarnaus pasitikėjimą – švaria informacija, skaidria kaina ir saugiu, žmogaus kontroliuojamu atsiskaitymu. Lietuvos verslui tai gera žinia: pasiruošti galima jau dabar, ir tam nereikia milijoninių biudžetų – tik tvarkos ir sąžiningumo.